Pradžia
Žodynėlis
Kova su pinigų plovimu (AML)

Kova su pinigų plovimu (AML)

Kovos su pinigų plovimu (AML) terminas yra plačiai naudojamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltėliams nelegaliai užsidirbti pinigų arba perkelti neteisėtas lėšas. Nors daugeliui neteisėtų veiksmų taikomi AML įstatymai, vieni svarbiausių yra mokesčių slėpimas, viešoji korupcija ir manipuliavimas rinka naudojant tokius metodus kaip plovimo prekyba.

Daugelis valstybinių institucijų ir teisės aktų vaidina svarbų vaidmenį nustatant AML reikalavimus. JAV tokios agentūros kaip Vertybinių popierių ir biržos komisija (angl. Securities and Exchange Commission – SEC) ir Prekių ateities sandorių prekybos komisija (angl. Securities and Exchange Commission - CFTC) teikia bendrąją informaciją ir išteklius brokeriams-prekybininkams ir prekybininkams ateities sandorių komisiniais, skirtus AML standartams nustatyti.

Įstatymai, prisidėję prie kovos su pinigų plovimu reikalavimų Jungtinėse Valstijose, apima 1970 m. Bankų slaptumo aktą, 1986 m. Pinigų plovimo kontrolės aktą ir 2001 m. JAV Patriotinį aktą.

Dėl atitinkamų įstatymų sudėtingumo daugelis finansinių įstaigų nustatydamos abejotiną veiklą naudoja AML programinę įrangą. Šie programinės įrangos sprendimai atlieka įvairias funkcijas: nuo klientų vardų tikrinimo pagal valstybinius draudžiamų vartotojų sąrašus iki įrašų, būtinų atitikčiai palaikyti, generavimo.

AML yra glaudžiai susijusi su Kliento pažinimo anketos (KYC) reikalavimais, kurie iš esmės apima klientų tapatybių ir jų pajamų šaltinių patikrinimą. KYC taip pat reikalauja, kad finansinės įstaigos nuolat stebėtų savo vartotojų veiklą. Kaip ir AML, šiuolaikinės KYC procedūros yra labai automatizuotos, o daugelis įstaigų naudoja kliento įtraukimo procesą kaip galimybę gauti tinkamą naujų klientų tapatybę.

AML programos taip pat aktualios kriptovaliutų erdvei. Daugelis kriptovaliutų biržų dėjo bendras pastangas, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu įstatymų, nes reguliavimo institucijos pradėjo daugiau dėmesio skirti kriptovaliutų rinkai. Vis dėlto yra tam tikros kritikos dėl KYC ir AML reikalavimų kriptovaliutų erdvėje, nes kritikai teigia, kad jų laikymasis mažina jų privatumą ir panaikina decentralizacijos naudą, nes neskelbtini asmens duomenys pateikiami centralizuotose duomenų bazėse. Tačiau šalininkai teigia, kad galima sugalvoti sprendimų, kurie atitiks norminius reikalavimus, kartu užtikrinant vartotojų privatumą.

Viena įdomi tendencija, susijusi su AML ir KYC atitikimu kriptovaliutų ekosistemoje, yra daugelio biržų pasiryžimas užsiimti savireguliacija, net jei jos nepatenka į esamų reguliavimo gairių sritį. Kai kuriais atvejais įmonės netgi susivienijo, kad sudarytų pramonės institucijas, kurių tikslas – kurti savireguliacijos sistemas. Toks savanoriškas įsipareigojimų laikymasis sumažina būsimą teisinę riziką su kriptovaliuta susijusiose įmonėse ir padidina tikimybę, kad kriptovaliuta bus naudojama plačiau.