Įvadas
Kalbant apie pinigus, visada susiduriame su rizika. Bet kuri investicija gali patirti nuostolių, o laikant pinigus grynaisiais jų vertė pamažu mažės dėl infliacijos. Nors rizika yra neišvengiama, ją galima koreguoti ir taip priderinti prie konkrečių asmens investavimo tikslų.
Nustatant šiuos rizikos parametrus esminį vaidmenį atlieka turto paskirstymo ir diversifikavimo koncepcijos. Net jei investavimo srityje esate naujokai, tikriausiai esate girdėję apie šiuos principus, nes jie egzistuoja jau tūkstančius metų.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas tai yra ir kaip tai susiję su šiuolaikinėmis pinigų valdymo strategijomis.
Jei norite daugiau paskaityti panašia tema, peržiūrėkite straipsnį „Finansinės rizikos paaiškinimas“.
Kas yra turto paskirstymas ir diversifikavimas?
Sąvokos „turto paskirstymas“ ir „diversifikavimas“ dažnai vartojamos kaip sinonimai. Tačiau jos gali reikšti šiek tiek skirtingus rizikos valdymo aspektus.
Turto paskirstymas gali apibūdinti pinigų valdymo strategiją, apibrėžiančią, kaip kapitalas turėtų būti paskirstytas tarp skirtingų turto klasių investiciniame portfelyje. O diversifikavimas gali apibūdinti kapitalo paskirstymą kiekvienoje iš šių turto klasių.
Pagrindinis šių strategijų tikslas yra maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą ir kuo labiau sumažinti galimą riziką. Paprastai tam reikia nustatyti investuotojo investavimo laikotarpį, rizikos toleranciją ir kartais įvertinti platesnes ekonomines sąlygas.
Paprastai tariant, pagrindinė turto paskirstymo ir diversifikavimo strategijų idėja yra ta, kad nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną krepšį. Efektyviausias būdas sukurti subalansuotą portfelį – į jį įtraukti turto klases ir turtą, kuris tarpusavyje nekoreliuoja.
Kai taikomos kartu, šios dvi strategijos yra veiksmingos dėl to, kad rizika paskirstoma ne tik tarp skirtingų turto klasių, bet ir kiekvienoje iš šių turto klasių.
Kai kurie finansų ekspertai netgi mano, kad turto paskirstymo strategijos nustatymas gali būti svarbesnis nei atskirų konkrečių investicijų pasirinkimas.
Šiuolaikinė portfelio teorija
Šiuolaikinė portfelio teorija yra sistema, kuri šiuos principus įformina naudodama matematinį modelį. Ją pristatė Harry Markowitzas 1952 m. darbe, už kurį jis vėliau gavo Nobelio ekonomikos premiją.
Pagrindinių turto kategorijų kainų tendencijos paprastai būna skirtingos. Dėl rinkos sąlygų, dėl kurių viena turto klasė demonstruoja gerus rezultatus, kitos turto klasės rezultatai gali būti prasti. Pagrindinė prielaida yra tokia – jei vienos turto klasės rezultatai yra prastesni, nuostolius gali kompensuoti kita turto klasė, kurios rezultatai yra geri.
Pagal šiuolaikinę portfelio teoriją daroma prielaida, kad į portfelį įtraukus turtą iš nekoreliuojančių turto klasių galima sumažinti portfelio vertės kintamumą. Dėl to taip pat turėtų pagerėti pagal riziką pakoreguoti rezultatai – tai reiškia, kad portfelis su tokia pačia rizika sugeneruos didesnę grąžą. Taip pat daroma prielaida, kad, jei du portfeliai siūlo tokią pačią grąžą, bet kuris racionalus investuotojas pirmenybę teiks portfeliui, kurio rizika yra mažesnė.
Paprastai tariant, šiuolaikinė portfelio teorija teigia, kad efektyviausia yra į portfelį įtraukti skirtingą turtą, kuris tarpusavyje nekoreliuoja.
Turto klasių rūšys ir paskirstymo strategijos
Pagal įprastą turto paskirstymo sistemą turto klases galima suskirstyti taip:
tradicinis turtas – akcijos, obligacijos ir grynieji pinigai;
alternatyvus turtas – nekilnojamasis turtas, žaliavos, išvestinės finansinės priemonės, draudimo produktai, privatus kapitalas ir, žinoma, kriptovaliutos.
Paprastai taikomi du pagrindiniai turto paskirstymo strategijų tipai ir jie abu remiasi šiuolaikinėje portfelio teorijoje pateiktomis prielaidomis: strateginis turto paskirstymas ir taktinis turto paskirstymas.
Strateginis turto paskirstymas laikomas tradiciniu metodu, labiau tinkančiu pasyviam investavimo stiliui. Šia strategija pagrįsti portfeliai paprastai perbalansuojami tik tuo atveju, jei siekiamos turto paskirstymo dalys pasikeičia dėl investuotojo investavimo laikotarpio arba rizikos profilio pokyčio.
Taktinis turto paskirstymas labiau tinka aktyvesniems investavimo stiliams. Jis leidžia investuotojams sukoncentruoti savo portfelį į turtą, kuris demonstruoja geresnius nei rinkos rezultatus. Pagal jį daroma prielaida, kad, jei sektoriaus rezultatai yra geresni nei rinkos, jie gali būti geresni dar ilgą laiką. Kadangi šis metodas taip pat pagrįstas šiuolaikinėje portfelio teorijoje nurodytais principais, jis taip pat leidžia tam tikrą diversifikavimą.
Verta paminėti, kad siekiant naudingo diversifikavimo poveikio turtas nebūtinai turi visiškai tarpusavyje nekoreliuoti arba atvirkščiai – koreliuoti. Užtenka, kad turtas nebūtų visiškai tarpusavyje koreliuojantis.
Turto paskirstymo ir diversifikavimo taikymas portfeliui
Panagrinėkime šiuos principus per pavyzdinį portfelį. Pagal turto paskirstymo strategiją galima nustatyti, kad portfelis tarp skirtingų turto klasių turėtų būti paskirstytas taip:
40 % investuojama į akcijas
30 % į obligacijas;
20 % į kriptovaliutas;
10 % laikoma grynaisiais.
Vadovaujantis diversifikavimo strategija, į kriptovaliutas investuota 20 % dalis galėtų būti paskirstyta taip:
70 % investuota į bitkoiną;
15 % į didelės kapitalizacijos kriptovaliutas;
10 % į vidutinės kapitalizacijos kriptovaliutas
5 % į mažos kapitalizacijos kriptovaliutas.
Paskirsčius portfelį, jo rezultatai gali būti reguliariai stebimi ir peržiūrimi. Jei paskirstyto turto dalys pasikeičia, gali būti laikas portfelį perbalansuoti, t. y. pirkti ir parduoti turtą, kad būtų grąžintos norimos portfelio proporcijos. Tai paprastai reiškia, kad reikia parduoti šiek tiek geriausius rezultatus pademonstravusio turto ir pirkti prastesnius rezultatus pademonstravusį turtą. Žinoma, turto pasirinkimas visiškai priklauso nuo strategijos ir individualių investavimo tikslų.
Kriptovaliutos yra viena rizikingiausių turto klasių. Šis portfelis gali būti laikomas labai rizikingu, nes nemaža jo dalis yra investuota į kriptovaliutas. Rizikos labiau vengiantis investuotojas gali norėti didesnę portfelio dalį skirti, tarkim, obligacijoms – gerokai mažiau rizikingai turto klasei.
Jei norite paskaityti išsamią tyrimo ataskaitą apie bitkoino naudą diversifikuotame įvairias turto klases apimančiame portfelyje, žr. šią Binance Research ataskaitą: Portfolio Management Series #1 - Exploring the diversification benefits with Bitcoin.
Diversifikavimas kriptovaliutų portfelyje
Nors teoriškai šių metodų principai turėtų galioti ir kriptovaliutų portfeliui, juos reikėtų vertinti atsargiai. Kriptovaliutų rinka labai koreliuoja su bitkoino kainų pokyčiais. Dėl to diversifikavimas tampa neracionalus – kaip galima sukurti tarpusavyje nekoreliuojančio turto portfelį iš tarpusavyje labai koreliuojančio turto?
Kartais tam tikri altkoinai pademonstruoja mažesnę koreliaciją su bitkoinu, todėl pastabūs prekybininkai gali tuo pasinaudoti. Tačiau paprastai tokių strategijų nepavyksta taikyti taip nuosekliai, kaip tai galima daryti tradicinėse rinkose.
Tačiau galima daryti prielaidą, kad šiai rinkai subrendus gali tapti įmanomas ir sistemingesnis kriptovaliutų portfelio diversifikavimas. Iki tol rinkai neabejotinai dar reikia daug ką nuveikti.
Problemos dėl turto paskirstymo
Nors turto paskirstymas yra neabejotinai veiksmingas metodas, kai kurios jo strategijos gali netikti tam tikriems investuotojams ir portfeliams.
Sukurti investavimo planą gali būti gana paprasta, bet geros turto paskirstymo strategijos esmė yra jos įgyvendinimas. Jei investuotojui nepavyksta atsiriboti nuo savo šališko požiūrio, tai gali mažinti tokio portfelio veiksmingumą.
Kita galima problema kyla dėl to, kad sunku iš anksto įvertinti investuotojo toleranciją rizikai. Kai po tam tikro laikotarpio rezultatai ima aiškėti, investuotojas gali suprasti, kad norėjo mažesnės (arba net didesnės) rizikos.
Baigiamosios mintys
Turto paskirstymas ir diversifikavimas yra fundamentalios rizikos valdymo sąvokos, gyvuojančios tūkstančius metų. Tai taip pat yra vienos iš pagrindinių koncepcijų šiuolaikinėse portfelio valdymo strategijose.
Pagrindinis turto paskirstymo strategijos tikslas – maksimaliai padidinti tikėtiną grąžą ir kuo labiau sumažinti riziką. Paskirsčius riziką tarp skirtingų turto klasių portfelio efektyvumas gali padidėti.
Kadangi kriptovaliutų rinkos labai koreliuoja su bitkoinu, kriptovaliutų portfeliuose turto paskirstymo strategijos turėtų būti taikomos atsargiai.