Kas yra atsargų ir srauto santykio modelis?
Paprastai tariant, atsargų ir srauto santykio (SF arba S2F) modelis yra būdas išmatuoti konkretaus ištekliaus gausą. Atsargų ir srauto santykis yra rezerve laikomo ištekliaus kiekis, padalintas iš kasmet pagaminamo šio ištekliaus kiekio.
Atsargų ir srauto santykio modelis paprastai taikomas gamtiniams ištekliams. Panagrinėkime aukso pavyzdį. Skaičiavimai gali skirtis, tačiau, Pasaulio aukso tarybos duomenimis, nuo seniausių laikų iki šiol buvo iškasta apie 190 000 tonų aukso. Šią sumą (t. y. visą pasiūlą) galime vadinti atsargomis. Kiekvienais metais išgaunama apie 2500–3200 tonų aukso. Šią sumą galime vadinti srautu.
Naudodami šiuos du rodiklius galime apskaičiuoti atsargų ir srauto santykį. Bet ką jis reiškia? Jis iš esmės parodo, kiek konkretaus ištekliaus pasiūlos patenka į rinką per metus, palyginti su visa pasiūla. Kuo atsargų ir srauto santykis yra didesnis, tuo mažiau naujos pasiūlos patenka į rinką, palyginti su visa pasiūla. Todėl aktyvas, kurio atsargų ir srauto santykis yra didesnis, teoriškai turėtų gerai išlaikyti savo vertę ilguoju laikotarpiu.
Ir atvirkščiai – vartojimo prekių ir pramoninių žaliavų atsargų ir srauto santykis paprastai būna žemas. Kodėl taip yra? Nes jų vertė paprastai kyla iš jų sunaikinimo arba suvartojimo – jų atsargos paprastai būna skirtos tik paklausai patenkinti. Šiuos išteklius nebūtinai yra vertinga laikyti kaip nuosavybę, todėl jie dažniausiai netinka būti investiciniu turtu. Kai kuriais išskirtiniais atvejais jų kaina gali greitai kilti, jei ateityje tikimasi trūkumo, tačiau kitais atvejais jų gamyba neatsilieka nuo paklausos.
Svarbu pabrėžti, kad trūkumas savaime nebūtinai reiškia, jog išteklius bus vertingas. Pavyzdžiui, auksas nėra labai retas – juk jo yra 190 000 tonų! Atsargų ir srauto santykis rodo, kad auksas vertingas, nes jo metinis išgavimas, palyginti su esamomis atsargomis, yra gana mažas ir pastovus.
Koks yra aukso atsargų ir srauto santykis?
Istoriškai auksas turėjo didžiausią atsargų ir srauto santykį iš visų tauriųjų metalų. Bet koks tiksliai yra šis santykis? Grįžkime prie mūsų ankstesnio pavyzdžio – padalinkime bendrą 190 000 tonų pasiūlą iš 3 200 ir gausime ~59 atsargų ir srautų santykį. Tai rodo, kad esant dabartiniam išgavimo tempui 190 000 tonų aukso išgauti prireiktų maždaug 59 metų.
Tačiau reikia nepamiršti, kad apytiksliai naujo per metus iškasamo aukso kiekio įverčiai būtent tokie ir yra – apytiksliai. Padidinus metinę produkciją (srautą) iki 3500 tonų, atsargų ir srauto santykis sumažės iki ~54.
Jei jau pradėjome skaičiuoti, kodėl gi neapskaičiavus ir bendros viso iki šiol iškasto aukso vertės? Ją tam tikra prasme būtų galima palyginti su kriptovaliutų rinkos kapitalizacija. Jei aukso kainą vertintume apie 1 500 USD už Trojos unciją, bendra viso aukso vertė būtų maždaug 9 trilijonai USD. Atrodo daug, bet iš tikrųjų, jei visą šį auksą sujungtumėte į vieną kubą, tas kubas tilptų į vieną futbolo stadioną!
Palyginimui – didžiausia bendra bitkoinų tinklo vertė 2017 m. pabaigoje buvo apie 300 mlrd. USD, o šio straipsnio rašymo metu svyruoja apie 120 mlrd. USD.
Atsargų ir srauto santykis bei bitkoinas
Jei suprantate, kaip veikia bitkoinas, nebus sunku suprasti, kodėl jam logiška taikyti atsargų ir srauto santykio modelį. Pagal šį modelį bitkoinai iš esmės traktuojami kaip riboto kiekio žaliavos, tokios kaip auksas ar sidabras.
Auksas ir sidabras dažnai vadinami vertę išsaugančiu turtu. Jie teoriškai turėtų išlaikyti savo vertę ilguoju laikotarpiu dėl jų santykinio retumo ir mažo srauto. Be to, labai sunku per trumpą laiką ženkliai padidinti jų pasiūlą.
Atsargų ir srauto santykio modelio šalininkų teigimu, bitkoinas yra panašus išteklius. Jis retas, jį gaminti yra santykinai brangu, o maksimali jo pasiūla gali būti 21 milijonas monetų. Be to, bitkoino pasiūla (išdavimas) yra apibrėžta protokolo lygmenyje, todėl srautas yra visiškai nuspėjamas. Taip pat galbūt teko girdėti apie bitkoinų pusiavimą, kai į sistemą patenkantis naujai iškasamas bitkoinų kiekis kas 210 000 blokų (maždaug kas ketverius metus) sumažėja perpus.
Bendroji iškasto BTC pasiūla (%) ir bloko subsidija (BTC).
Anot šio modelio šalininkų, kartu šios savybės sukuria riboto kiekio skaitmeninį išteklių, pasižymintį labai patraukliomis savybėmis, leidžiančiomis išlaikyti vertę ilguoju laikotarpiu. Be to, jie daro prielaidą, kad tarp atsargų ir srauto santykio bei rinkos vertės yra statistiškai reikšmingas ryšys. Remiantis modelio prognozėmis, dėl nuolat mažėjančio atsargų ir srauto santykio bitkoino kaina bėgant laikui turėtų gerokai padidėti.
Be kita ko, atsargų ir srauto santykio modelio taikymas bitkoinui dažnai priskiriamas autoriui PlanB ir jo straipsniui „Bitkoino vertės modeliavimas pasitelkiant stygių“.
Koks yra bitkoino atsargų ir srauto santykis?
Šiuo metu cirkuliuojantis bitkoinų kiekis yra maždaug 18 milijonų bitkoinų, o nauja jų pasiūla – apie 0,7 milijono per metus. Šio teksto rašymo metu bitkoino atsargų ir srauto santykis svyruoja ties maždaug 25. Po kito pusiavimo 2020 m. gegužės mėn. šis santykis ims viršyti 50.
Žemiau pateiktame paveikslėlyje parodytas istorinis bitkoino atsargų ir srauto santykio 365 dienų kintančio vidurkio ryšys su bitkoino kaina. Taip pat BTC kainų kreivėje spalvų kodais nurodėme bitkoino pusiavimų datas.
Bitkoino atsargų ir srauto santykio modelis. Šaltinis: LookIntoBitcoin.com
Užmeskite akį į naujausias bitkoino (BTC) kainas šiandien.
Atsargų ir srauto santykio modelio ribotumas
Nors atsargų ir srauto santykis yra įdomus trūkumo matavimo modelis, jis parodo ne visą vaizdą. Modeliai stiprūs tik tiek, kiek stiprios jų prielaidos. Viena vertus, atsargų ir srauto santykis remiasi prielaida, kad dėl stygiaus, kuris matuojamas pagal šį modelį, vertė turėtų didėti. Atsargų ir srauto santykio kritikų teigimu, jei bitkoinas neturės jokių kitų naudingų savybių nei pasiūlos trūkumas, šis modelis nepasiteisins.
Dėl savo riboto kiekio, nuspėjamo srauto ir pasaulinio likvidumo auksas tapo gana stabiliu vertės išsaugojimo būdu, palyginti su dekretinių pinigų valiutomis, kurios nuvertėja.
Pagal šį modelį bėgant laikui bitkoino kintamumas taip pat turėtų mažėti. Tai patvirtina istoriniai Coinmetrics duomenys.
180 dienų bitkoino kintamumo 200 dienų kintantis vidurkis. Šaltinis: Coinmetrics.io
Vertinant turtą reikia atsižvelgti į jo kintamumą. Jei kintamumą tam tikru mastu galima prognozuoti, vertinimo modelis gali būti patikimesnis. Tačiau bitkoinas pasižymi dideliais kainų pokyčiais.
Nors makroekonominiu lygmeniu kintamumas gali mažėti, bitkoino kaina nuo pat jo atsiradimo nustatoma laisvojoje rinkoje. Tai reiškia, kad kainą atviroje rinkoje savaime reguliuoja vartotojai, prekybininkai ir spekuliantai. Dar įvertinus santykinai mažą likvidumą, tikėtina, kad staigūs kintamumo šuoliai bitkoiną veiks labiau nei kitą turtą. Šis modelis gali nesugebėti į tai atsižvelgti.
Šiam modeliui gali pakenkti ir kiti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, ekonominiai juodosios gulbės įvykiai. Tačiau verta paminėti, kad tas pats galioja iš esmės bet kuriam modeliui, kuriuo bandoma prognozuoti turto kainą remiantis istoriniais duomenimis. Juodosios gulbės įvykis pagal apibrėžimą turi netikėtumo elementą. Istoriniai duomenys negali atsižvelgti į nežinomus įvykius.
Baigiamosios mintys
Atsargų ir srauto santykio modelis matuoja ryšį tarp šiuo metu turimų ištekliaus atsargų ir jo gamybos tempo. Paprastai šis modelis taikomas tauriesiems metalams ir kitoms žaliavoms, tačiau kai kas teigia, kad jis gali būti taikytinas ir bitkoinui.
Šia prasme bitkoinas gali būti vertinamas kaip ribotas skaitmeninis išteklius. Remiantis šiuo analizės metodu, dėl savo unikalių savybių bitkoinas turėtų būti laikomas turtu, išlaikančiu vertę ilguoju laikotarpiu.
Tačiau kiekvienas modelis yra stiprus tiek, kiek stiprios yra jo prielaidos, todėl gali neatsižvelgti į visus bitkoino vertinimo aspektus. Be to, kol kas bitkoinas gyvuoja tik šiek tiek daugiau nei dešimt metų. Būtų galima teigti, kad tokiems ilgojo laikotarpio vertinimo modeliams kaip atsargų ir srauto santykis reikia didesnio duomenų rinkinio, kad jų tikslumas būtų patikimesnis.