Kas yra obligacijos ir kaip jos veikia?
Pradžia
Straipsniai
Kas yra obligacijos ir kaip jos veikia?

Kas yra obligacijos ir kaip jos veikia?

Paskelbta Jul 31, 2024Naujinta Sep 10, 2024
6m

Pagrindiniai pranašumai

  • Obligacijos – tai vyriausybių, savivaldybių ar korporacijų išleisti skolos vertybiniai popieriai, suteikiantys stabilią investavimo galimybę su reguliariais palūkanų mokėjimais ir pagrindinės sumos grąžinimu pasibaigus terminui.

  • Obligacijų, kaip ir kito finansinio turto, kainoms ir pelnui tiesioginę įtaką daro palūkanų normos ir ekonominės sąlygos, tačiau jos paprastai yra mažiau svyruojančios nei kriptovaliutos ir akcijos.

  • Obligacijų rinkos ir jų santykis su palūkanų normomis gali padėti suprasti dabartinę ir būsimą ekonomikos būklę, paveikti investuotojų nuotaikas kriptovaliutų, akcijų ir kitose rinkose.

Įvadas

Obligacijos – tai finansinės priemonės, kurios suteikia galimybę vyriausybėms ir įmonėms pritraukti kapitalą ir siūlo investuotojams gana stabilias investavimo galimybes. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra obligacijos, kaip jos veikia ir koks jų vaidmuo finansų rinkose. Taip pat aptarsime obligacijų ir rinkos nuotaikų ryšį ir nagrinėsime galimą obligacijų poveikį kriptovaliutų rinkoms.

Kas yra obligacijos?

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, panašus į IOU. Kai perkate obligaciją, iš esmės skolinate pinigus emitentui, kuris gali būti vyriausybė, savivaldybė ar įmonė. Mainais už jūsų paskolą emitentas įsipareigoja reguliariai mokėti jums palūkanas (vadinamas kuponais) ir grąžinti pagrindinę sumą (nominaliąją vertę), kai sueis obligacijos išpirkimo terminas.

Obligacijų rūšys

1. Vyriausybės obligacijos: jas leidžia nacionalinės vyriausybės. Keli minėtini pavyzdžiai – tai JAV iždo obligacijos, JK vyriausybės obligacijos ir Vokietijos vyriausybės obligacijos.

2. Savivaldybių obligacijos: vietos valdžios institucijų arba savivaldybių išleidžiamos viešiesiems projektams, pavyzdžiui, mokykloms ir greitkeliams, finansuoti.

3. Įmonių obligacijos: jas leidžia įmonės, siekdamos pritraukti daugiau kapitalo plėtrai, veiklai ar kitai verslo veiklai finansuoti.

4. Taupomosios obligacijos: paprastai tai mažos nominaliosios vertės obligacijos, kurias vyriausybės išleidžia smulkiems investuotojams.

Kaip veikia obligacijos?

Išleidimas ir kainos nustatymas

Kai išleidžiamos obligacijos, jos turi nominalią vertę, kupono normą ir išpirkimo datą. Nominalioji vertė – tai suma, kuria obligacija bus įkainota išpirkimo dieną, o kupono norma – tai palūkanos, kurias emitentas mokės obligacijos turėtojui. Obligacijos parduodamos pirminėje rinkoje, kai jos pirmą kartą išleidžiamos, o vėliau jomis prekiaujama antrinėje rinkoje.

Pirminė rinka yra ta, kurioje investuotojai perka obligacijas tiesiogiai iš emitento, pavyzdžiui, vyriausybės ar įmonės. Po pirminio pardavimo obligacijomis investuotojai gali prekiauti antrinėje rinkoje, kurioje kainos svyruoja dėl tokių veiksnių kaip palūkanų normos, ekonominės sąlygos ir emitento kreditingumas. Antrinė rinka užtikrina likvidumą, todėl investuotojai gali pirkti ir parduoti obligacijas iki jų išpirkimo termino pabaigos.

Palūkanų mokėjimai

Obligacijų turėtojams palūkanos mokamos reguliariai, paprastai kas pusmetį arba kasmet. Šie mokėjimai sudaro fiksuotą obligacijos nominaliosios vertės procentinę dalį. Pavyzdžiui, už obligaciją, kurios nominalioji vertė yra 1000 JAV dolerių, o kupono norma – 5 %, per metus mokama 50 JAV dolerių. Pavyzdys – JAV iždo obligacija, kurios išpirkimo terminas – 10 metų, o kupono norma – 2 %, todėl už 1000 JAV dolerių vertės obligaciją būtų mokama 20 JAV dolerių per metus.

Apmokėjimo terminas

Išpirkimo data yra ta diena, kai obligacijos emitentas turi grąžinti obligacijos nominaliąją vertę obligacijos turėtojui. Obligacijos gali būti trumpalaikės (iki 3 metų), vidutinės trukmės (3–10 metų) arba ilgalaikės (daugiau kaip 10 metų).

Pavyzdžiui, Apple išleistos trumpalaikės įmonės obligacijos išpirkimo terminas gali būti 2 metai, o Los Andželo miesto vidutinės trukmės savivaldybės obligacijos išpirkimo terminas gali būti 7 metai. Ilgalaikių obligacijų, pavyzdžiui, 30 metų trukmės JAV iždo obligacijų, terminas – po trijų dešimtmečių.

Obligacijų vaidmuo finansų rinkose

Saugus turtas

Obligacijos, ypač vyriausybės obligacijos, dažnai laikomos saugiu turtu. Jos paprastai yra mažiau svyruojančios nei kriptovaliutos ir akcijos, todėl jų grąža yra labiau nuspėjama. Ekonominio neapibrėžtumo ar rinkos nepastovumo metu investuotojai dažnai renkasi obligacijas.

Portfelio diversifikavimas

Obligacijų įtraukimas į investicijų portfelį padeda diversifikuoti riziką. Nors akcijos gali duoti didelę grąžą, jos paprastai yra rizikingesnės. Obligacijos gali užtikrinti balansą, sumažindamos bendrą portfelio finansinę riziką.

Palūkanų normos rodiklis

Obligacijų kainoms ir pelnui įtakos turi palūkanų normos. Kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta ir atvirkščiai. Dėl šios atvirkštinės priklausomybės obligacijos yra pagrindinis palūkanų normų tendencijų ir pinigų politikos rodiklis.

Ryšys tarp obligacijų ir rinkos nuotaikos

Ekonominiai rodikliai

Obligacijų rinkos atidžiai stebimos, nes jos yra puikus ekonomikos būklės rodiklis. Pavyzdžiui, pajamingumo kreivė, kurioje vaizduojamas skirtingo termino obligacijų pajamingumas, gali atskleisti ekonomikos perspektyvas. Apversta pajamingumo kreivė, kai trumpalaikis turtas yra didesnis nei ilgalaikis, dažnai laikoma nuosmukio prognoze.

Investuotojo elgesys

Rinkos nuotaikos turi įtakos obligacijų kainoms. Kai investuotojai pasitiki ekonomika, jie gali parduoti obligacijas ir investuoti į akcijas, todėl obligacijų kainos mažėja. Ir atvirkščiai – neapibrėžtumo laikotarpiais investuotojai gali būti linkę rinktis obligacijas, todėl kainos kyla ir pajamingumas mažėja.

Obligacijų įtaka kriptovaliutų rinkoms

Investicijų pasirinkimas

Ekonominio stabilumo laikais investuotojai gali teikti pirmenybę obligacijų stabilumui, o ne kriptovaliutoms, o tai potencialiai gali lemti kapitalo nutekėjimą iš kriptovaliutų rinkų. Tačiau mažų palūkanų normų ar ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais kai kurie investuotojai gali būti labiau linkę investuoti į kriptovaliutas siekdami potencialiai didesnės grąžos.

Kitaip tariant, obligacijos dažnai pasirenkamos dėl jų palūkanų normos ir stabilumo, o akcijos ir kriptovaliutos laikomos nepastovesniu turtu, turinčiu didesnį augimo potencialą.

Apsidraudimas ir diversifikavimas

Kai kurie investuotojai naudoja obligacijas, siekdami apdrausti savo pozicijas itin nepastovioje kriptovaliutų rinkoje. Obligacijos gali užtikrinti stabilias pajamas ir kompensuoti didelę riziką, susijusią su kriptovaliutomis. Praktikoje, siekiant sumažinti finansinę riziką, daugelyje investicinių portfelių derinamos skirtingos turto rūšys.

Reguliavimo aplinka

Obligacijų reguliavimo aplinka yra nusistovėjusi, o kriptovaliutų rinka vis dar yra vystymosi stadijoje. Su obligacijomis susijusių reglamentų pokyčiai, pavyzdžiui, centrinių bankų atliekami palūkanų normų koregavimai, gali netiesiogiai paveikti kriptovaliutų rinką, nes daro tiesioginę įtaką investuotojų elgsenai.

Baigiamosios mintys

Obligacijos yra svarbus finansų rinkų elementas, siūlantis stabilias investicijas ir rodantis ekonomikos būklę. Jos teikia diversifikavimo naudą ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant rinkos nuotaikas. Supratimas, kaip veikia obligacijos ir koks jų poveikis rinkai, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, gali padėti investuotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus ir sudaryti stabilesnius, diversifikuotus portfelius.

Papildoma literatūra

Atsakomybės atsisakymas: šis turinys jums pateikiamas „toks, koks yra“ tik bendro informavimo ir švietimo tikslais, jis nesuteikia jokios garantijos ir nieko neteigia. Šis tekstas neturėtų būti suprantamas kaip finansinis, teisinis ar kitoks patarimas, taip pat nesiekiama rekomenduoti įsigyti kokį nors konkretų produktą ar paslaugą. Turėtumėte patys kreiptis patarimo į atitinkamus profesionalius patarėjus. Jei straipsnį pateikė trečiosios šalies bendraautoris, atkreipkite dėmesį, kad išsakytos nuomonės priklauso trečiosios šalies bendraautoriui ir nebūtinai atspindi Binance Academy nuomonę. Daugiau informacijos rasite perskaitę visą atsakomybės atsisakymą čia. Skaitmeninių išteklių kainos gali būti nepastovios. Jūsų investicijos vertė gali sumažėti arba padidėti, o investuotos sumos galite ir neatgauti. Tik jūs esate atsakingi už savo investicinius sprendimus, o Binance Academy nėra atsakinga už jokius jūsų patirtus nuostolius. Ši medžiaga neturėtų būti suprantama kaip finansinis, teisinis ar profesionalo patarimas. Jei reikia daugiau informacijos, žr. mūsų naudojimo sąlygas ir įspėjimą dėl rizikos.