Pagrindiniai pranašumai
Pinigų politika – tai centrinių bankų priimtos strategijos pinigų pasiūlai ir ekonomikos augimui reguliuoti. Paprastai pinigų politika apima palūkanų normų ir banko privalomųjų atsargų reikalavimų keitimą.
Pinigų politika siekiama ekonominių tikslų, pvz., infliacijos kontrolės, užimtumo lygio valdymo ir ekonomikos augimo skatinimo.
Pinigų politika gali būti ekspansinė ir restrikcinė. Ji daro įtaką asmenų ir įmonių disponuojamoms pajamoms, o tai gali netiesiogiai paveikti kriptovaliutų rinkas.
Kas yra pinigų politika?
Pinigų politika – tai nacionalinių centrinių bankų vykdomi veiksmai pinigų pasiūlai ir skolinimosi kainai ekonomikoje reguliuoti. Pinigų politika naudojama siekiant konkrečių ekonominių tikslų, tokių kaip infliacijos valdymas, užimtumo lygio valdymas arba ekonomikos augimo skatinimas.
Įgyvendindami pinigų politiką, centriniai bankai gali koreguoti palūkanų normas, vykdyti atvirosios rinkos operacijas (OMO) ir keisti privalomųjų atsargų reikalavimus komerciniams bankams. Darydami įtaką pinigų pasiūlai ir skolinimosi kainai, jie gali arba padidinti ekonominį aktyvumą, arba atvėsinti perkaitusią ekonomiką.
Kaip veikia pinigų politika?
Pinigų politika gali būti ekspansinė ir restrikcinė.
Ekspansinė pinigų politika
Ekspansinė pinigų politika paprastai apima palūkanų normų mažinimą ir pinigų pasiūlos didinimą, siekiant skatinti ekonomikos augimą. Ji dažnai įgyvendinama nuosmukio ar mažo ekonominio aktyvumo laikotarpiais. Tikslas – atpiginti skolinimąsi, skatinant vartotojus išlaidauti, o įmones – investuoti, taip didinant bendrą ekonominį aktyvumą.
Įsivaizduokite, kad X šalies centrinis bankas nori paskatinti ekonomiką mažindamas palūkanų normas. X šalies gyventojai Marija ir Jonas pastebi, kad skolinimosi išlaidos sumažėjo. Marija nusprendžia imti paskolą, kad pradėtų naują verslą, o Jonas pasinaudoja mažesnėmis palūkanų normomis, kad įsigytų naują būstą. Dėl šios priežasties prekių ir paslaugų paklausa didėja, o tai lemia darbo vietų kūrimą ir tolesnę ekonominę veiklą.
Pavyzdys: 2008 m. finansinė krizė
2008 m. finansinės krizės metu JAV vyriausybė įgyvendino ekspansinę pinigų politiką, kad atgaivintų ekonomiką. Ji sumažino palūkanų normas ir pradėjo kiekybinį skatinimą (QE), t. y. pirko valstybines obligacijas ir įkeitimo lakštais padengtus vertybinius popierius. Tai padidino pinigų pasiūlą ir atpigino skolinimąsi. Todėl vartotojai išleido daugiau, įmonės daugiau investavo ir ekonomika pradėjo atsigauti.
Restrikcinė pinigų politika
Restrikcinė pinigų politika apima palūkanų normų didinimą ir pinigų pasiūlos mažinimą, siekiant sulėtinti ekonomikos augimą ir kovoti su infliacija. Brangindamas skolinimąsi centrinis bankas siekia sumažinti išlaidas ir investicijas, mažinti bendrąją paklausą ir atvėsinti ekonomiką.
Įsivaizduokite, kad Y šalies centrinis bankas nori suvaldyti augančią infliaciją didindamas palūkanų normas. Gyventojai Sara ir Mikas pastebi, kad skolinimosi kaina išaugo. Sara nusprendžia atidėti planus plėsti verslą, o Mikas atideda naujo automobilio pirkimą. Dėl to mažėja vartojimo paklausa, o verslas pastebi mažėjančius pardavimus. Tai padeda sumažinti infliaciją ir stabilizuoti kainas.
Pavyzdys: devintojo dešimtmečio pradžia
Devintojo dešimtmečio pradžioje Federalinis rezervų bankas naudojo restrikcinę pinigų politiką, siekdamas kovoti su didele infliacija Jungtinėse Valstijose. Federalinis rezervų bankas padidino palūkanų normas, todėl skolinimasis pabrango. Tai sėkmingai sumažino infliaciją, tačiau laikinai padidino nedarbą.
Pinigų politika ir fiskalinė politika
Įrankiai
Pinigų politika visų pirma apima palūkanų normų koregavimą, OMO vykdymą ir bankų privalomųjų atsargų reikalavimų keitimą. Fiskalinėje politikoje kaip pagrindinės priemonės naudojamos valdžios sektoriaus išlaidos ir mokesčiai.
Lankstumas
Pinigų politika gali būti įgyvendinama gana greitai ir padaryti operatyvų poveikį ekonomikai. Fiskalinės politikos pakeitimai paprastai įgyvendinami ilgiau, nes juos reikia patvirtinti per įstatymų leidžiamąjį procesą.
Taikymo sritis
Pinigų politika labiausiai orientuota į plačius ekonominius tikslus, tokius kaip infliacijos kontrolė arba nedarbo valdymas. Fiskalinė politika dažnai nukreipta į konkrečias ekonomikos sritis. Valdžios sektoriaus išlaidos gali būti nukreiptos į konkretų projektą, o mokesčių politika gali būti pritaikyta tam tikroms grupėms.
Pinigų politika kriptovaliutų rinkose
Pinigų politika taip pat gali turėti įtakos kriptovaliutų rinkoms. Nors kriptovaliutų kainos kartais gali svyruoti nepriklausomai nuo tradicinių finansinių sistemų, pinigų politikos pokyčiai gali labai paveikti rinkos nuotaikas ir investuotojų elgesį.
Ekspansinės pinigų politikos poveikis
Kai centrinis bankas įgyvendina ekspansinę pinigų politiką, į ekonomiką patenka daugiau pinigų. Mažesnės palūkanų normos ir padidėjusi pinigų pasiūla skatina skolintis ir išlaidauti, nes suteikia žmonėms daugiau pajamų, kuriomis galima disponuoti. Tai reiškia, kad asmenys yra labiau linkę investuoti į bitkoinus ir kitas kriptovaliutas, todėl gali pakilti jų kainos.
Restrikcinės pinigų politikos poveikis
Kai centrinis bankas įgyvendina restrikcinę pinigų politiką, pinigai veiksmingai pašalinami iš ekonomikos. Didesnės palūkanų normos ir mažesnė pinigų pasiūla atgraso vartotojus nuo išlaidavimo ir dėl mažesnių disponuojamų pinigų sumažėja investicijos. Tai reiškia, kad mažiau žmonių gali turėti lėšų investuoti į kriptovaliutas, o tai gali sumažinti kriptovaliutų kainas.
Baigiamosios mintys
Pinigų politika – tai centrinių bankų vykdoma pinigų pasiūlos ir palūkanų normų kontrolė, siekiant įvairių ekonominių tikslų, pavyzdžiui, kontroliuoti infliaciją, sukurti daugiau darbo vietų ir skatinti ekonomikos augimą. Pinigų politika daro įtaką disponuojamoms pajamoms, todėl ji gali netiesiogiai paveikti ir kriptovaliutų rinkas.
Papildoma literatūra
Atsakomybės atsisakymas: šis turinys jums pateikiamas „toks, koks yra“ tik bendro informavimo ir švietimo tikslais, jis nesuteikia jokios garantijos ir nieko neteigia. Šis tekstas neturėtų būti suprantamas kaip finansinis, teisinis ar kitoks patarimas, taip pat nesiekiama rekomenduoti įsigyti kokį nors konkretų produktą ar paslaugą. Turėtumėte patys kreiptis patarimo į atitinkamus profesionalius patarėjus. Jei straipsnį pateikė trečiosios šalies bendraautoris, atkreipkite dėmesį, kad išsakytos nuomonės priklauso trečiosios šalies bendraautoriui ir nebūtinai atspindi Binance Academy nuomonę. Daugiau informacijos rasite perskaitę visą atsakomybės atsisakymą čia. Skaitmeninių išteklių kainos gali būti nepastovios. Jūsų investicijos vertė gali sumažėti arba padidėti, o investuotos sumos galite ir neatgauti. Tik jūs esate atsakingi už savo investicinius sprendimus, o Binance Academy nėra atsakinga už jokius jūsų patirtus nuostolius. Ši medžiaga neturėtų būti suprantama kaip finansinis, teisinis ar profesionalo patarimas. Jei reikia daugiau informacijos, žr. mūsų naudojimo sąlygas ir įspėjimą dėl rizikos.