Pagrindiniai pranašumai
Kiekybinis sugriežtinimas (QT) yra pinigų politikos priemonė, kurią naudoja centriniai bankai, norėdami sumažinti pinigų pasiūlą ir kontroliuoti infliaciją mažindami savo balansus.
QT lemia aukštesnes palūkanų normas, o tai gali sulėtinti ekonomikos augimą ir sumažinti akcijų kainas dėl padidėjusių skolinimosi išlaidų vartotojams ir įmonėms.
QT daro įtaką finansų ir kriptovaliutų rinkoms mažindamas likvidumą, didindamas pelną iš obligacijų ir sukeldamas rinkos nepastovumą, investuotojams prisitaikant prie griežtesnių monetarinių sąlygų.
Įvadas
Pastaraisiais metais centriniai bankai visame pasaulyje taikė įvairias netradicines pinigų politikos priemones, siekdami valdyti ekonomikos stabilumą ir augimą. Viena iš tokių priemonių yra kiekybinis skatinimas (QE), kuris apima finansinių išteklių pirkimą dideliu mastu, siekiant suteikti ekonomikai likvidumo.
Tačiau ekonomikai atsigaunant ir didėjant infliacijai, centriniai bankai dažnai perjungia pavarą į priešingą politiką, vadinamą kiekybiniu griežtinimu (QT). QT siekiama sumažinti perteklinį likvidumą, kad būtų galima kontroliuoti infliaciją ir normalizuoti pinigų sąlygas.
Šiame straipsnyje gilinamasi į QT mechaniką, jo tikslus ir reikšmingą poveikį, kurį jis gali turėti įvairiems ekonomikos sektoriams.
Kas yra kiekybinis sugriežtinimas (QT)?
Kiekybinis sugriežtinimas (QT) yra pinigų politikos priemonė, kurią naudoja centriniai bankai, norėdami sumažinti ekonomikos apyvartoje esantį pinigų kiekį. Ši priemonė dažnai įgyvendinama po kiekybinio skatinimo laikotarpio, kai centriniai bankai įneša pinigų į ekonomiką, kad paskatintų augimą.
QE metu centriniai bankai perka valstybines obligacijas ir kitus finansinius išteklius, kad padidintų pinigų pasiūlą ir sumažintų palūkanų normas, skatindami skolinimąsi ir investavimą. QT iš esmės yra šis procesas atvirkščiai. Juo siekiama sugriežtinti pinigų pasiūlą, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo ir sukontroliuota infliacija.
Kiekybinio sugriežtinimo tikslai
Pagrindiniai QT tikslai yra šie:
infliacijos kontrolė: sumažindamas pinigų pasiūlą, QT padeda atvėsinti perkaitusią ekonomiką ir suvaldyti infliaciją;
pinigų politikos normalizavimas: po plataus QE taikymo taikant QT siekiama sugrąžinti centrinio banko balansui įprastesnį dydį ir sudėtį.
Kaip veikia kiekybinis sugriežtinimas?
Kiekybinis sugriežtinimas apima kelis žingsnius ir mechanizmus, kuriais centriniai bankai mažina pinigų pasiūlą. Toliau nurodyta, kaip tai paprastai veikia.
1. Pirkimų nutraukimas
Pirmasis QT žingsnis – centrinis bankas nustoja pirkti naujus vertybinius popierius. QE laikotarpiais centrinis bankas perka valstybines obligacijas ir kitus išteklius, kad įneštų pinigų į ekonomiką. QT laikotarpiu šie pirkimai sustabdomi.
2. Vertybinių popierių išpirkimo terminas
Centriniai bankai turi įvairių finansinių išteklių su fiksuotomis išpirkimo datomis. Suėjus šių vertybinių popierių terminui, centrinis bankas turi galimybę reinvestuoti gautas pajamas į naujus vertybinius popierius (kad balansas išliktų stabilus) arba sustabdyti reinvestavimą (kad pinigai būtų efektyviai pašalinti iš apyvartos).
QT centrinis bankas nusprendžia nereinvestuoti šių pajamų. Vietoj to jis leidžia vertybinius popierius išbraukti iš balanso, taip palaipsniui sumažindamas pinigų pasiūlą.
3. Išteklių pardavimas
Kai kuriais atvejais centriniai bankai gali aktyviai parduoti vertybinius popierius iš savo portfelių, kad paspartintų QT procesą. Parduodamas šiuos išteklius centrinis bankas gali greičiau sumažinti savo balansą ir bendrą pinigų pasiūlą.
4. Atsargų palūkanų koregavimas
Centriniai bankai taip pat gali naudoti palūkanų normas, mokamas už atsargas, kaip QT priemonę. Didindami palūkanų normas, mokamas už pinigus, kuriuos komerciniai bankai laiko centriniame banke, komerciniai bankai labiau linkę pasilikti savo atsargas, o ne skolinti jas. Tai taip pat sumažina pinigų pasiūlą.
Kiekybinio sugriežtinimo poveikis
Kiekybinis sugriežtinimas gali turėti didelį poveikį įvairiems ekonomikos aspektams, įskaitant palūkanų normas, finansų rinkas ir ekonomikos augimą.
1. Palūkanų normos
QT paprastai padidina palūkanų normas. Centriniam bankui mažinant vertybinių popierių atsargas, pinigų pasiūla ekonomikoje mažėja. Šis pasiūlos sumažėjimas lemia skolinimosi išlaidų padidėjimą. Didesnės palūkanų normos brangina paskolas vartotojams ir įmonėms, o tai gali sulėtinti išlaidas ir investavimą.
2. Lėtesnis ekonomikos augimas
QT gali sulėtinti ekonomikos augimą. Didesnės palūkanų normos ir mažesnė pinigų pasiūla gali lemti mažesnes vartotojų išlaidas ir verslo investicijas. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą, kai ekonomika prisitaiko prie griežtesnių monetarinių sąlygų.
3. Finansų rinkos
Kiekybinis sugriežtinimas (QT) daro didelę įtaką finansų rinkoms, nes sumažina obligacijų pirkimą, o tai sumažina paklausą ir padidina pelną iš valstybinių obligacijų bei kitų fiksuotų pajamų vertybinių popierių.
Didesnės palūkanų normos gali sumažinti akcijų kainas, nes įmonės susiduria su didesnėmis skolinimosi išlaidomis, o tai gali sumažinti pelną ir investavimą. Be to, perėjimas nuo QE prie QT gali padidinti rinkos nepastovumą, kol investuotojai prisitaiko prie naujų ekonomikos sąlygų.
Pažvelkime atidžiau į galimą QT poveikį finansų ir kriptovaliutų rinkoms.
Galimas QT poveikis finansų rinkoms
Obligacijų rinkos
Obligacijų rinkose QT gali lemti didesnį pelną. Centriniam bankui mažinant valstybinių obligacijų pirkimą, mažėja šių obligacijų paklausa, todėl kainos mažėja, o pelnas didėja. Didesnis pelnas gali pritraukti investuotojus, ieškančius didesnės grąžos, tačiau tai taip pat reiškia didesnes vyriausybių ir korporacijų skolinimosi išlaidas.
Akcijų rinkos
Akcijų rinkoms dėl QT gali padidėti palūkanų normos, kurios paprastai mažina įmonių pelną, o dėl to mažėja akcijų kainos. Be to, dėl didesnio obligacijų pelno investicijos į fiksuotas pajamas gali būti patrauklesnės, palyginti su investicijomis į akcijas, todėl investuotojai pirmenybę ima teikti ne akcijoms, o obligacijoms. Šis pokytis gali sukelti dar didesnę įtampą akcijų kainoms.
Finansinis stabilumas
QT taip pat gali turėti įtakos finansiniam stabilumui. Perėjimas nuo QE prie QT gali sukelti netikrumą ir nepastovumą finansų rinkose. Investuotojai gali reaguoti į centrinio banko politikos pokyčius greitai koreguodami savo portfelius, o tai lems staigius išteklių kainų pokyčius. Centriniai bankai turi atidžiai valdyti komunikacijas ir QT įgyvendinimą, kad nesukeltų rinkos suirutės.
Galimas QT poveikis kriptovaliutų rinkoms
QT poveikis kriptovaliutų rinkoms kelia vis didesnį susidomėjimą. Kriptovaliutos, pvz., bitkoinas (BTC) ir eteris (ETH), išpopuliarėjo kaip alternatyvūs ištekliai. QT gali paveikti kriptovaliutų rinkas, kaip nurodyta toliau.
1. Likvidumas
QT sumažina finansų sistemos likvidumą. Centriniams bankams atsitraukiant nuo pinigų įnešimo į ekonomiką politikos, lieka mažiau likvidumo investuojant į įvairias išteklių klases, įskaitant kriptovaliutas. Sumažėjęs likvidumas gali lemti mažesnes sandorių apimtis ir didesnį nepastovumą kriptovaliutų rinkose.
2. Investavimo poslinkiai
Didesnės palūkanų normos, atsiradusios dėl QT, tradicinius finansinius išteklius, pvz., obligacijas, gali padaryti patrauklesnius, palyginti su rizikingesniais ištekliais, pvz., kriptovaliutomis. Saugesnių investicijų ieškantys investuotojai gali perkelti savo lėšas iš kriptovaliutų kitur, todėl gali sumažėti kriptovaliutų kainos.
3. Rinkos nuotaikos
Kriptovaliutų rinkoms didelę įtaką daro rinkos nuotaikos. QT gali sukurti rizikingesnę aplinką, nes investuotojai tampa atsargūs dėl aukštesnių palūkanų normų ir griežtesnių monetarinių sąlygų. Dėl šio nuotaikų pasikeitimo gali padidėti nepastovumas ir spaudimas mažinti kriptovaliutų kainas.
Baigiamosios mintys
Kiekybinis sugriežtinimas yra svarbi priemonė, kurią naudoja centriniai bankai, norėdami suvaldyti pinigų pasiūlą ir kontroliuoti infliaciją. Mažindami savo balansus centriniai bankai gali daryti įtaką palūkanų normoms, finansų rinkoms ir ekonomikos augimui. Nors QT siekia sukurti labiau subalansuotą ir stabilesnę ekonomikos aplinką, jos įgyvendinimas gali turėti reikšmingą poveikį įvairioms rinkoms, įskaitant kriptovaliutų sektorių.
Centriniams bankams vykdant sudėtingą QT procesą, jie turi atidžiai valdyti komunikaciją ir politikos vykdymą, kad sumažintų rinkos sutrikimus ir užtikrintų sklandų perėjimą nuo plačios pinigų politikos QE.
Papildoma literatūra
Atsakomybės atsisakymas: šis turinys jums pateikiamas „toks, koks yra“ tik bendro informavimo ir švietimo tikslais, jis nesuteikia jokios garantijos ir nieko neteigia. Šis tekstas neturėtų būti suprantamas kaip finansinis, teisinis ar kitoks patarimas, taip pat nesiekiama rekomenduoti įsigyti kokį nors konkretų produktą ar paslaugą. Turėtumėte patys kreiptis patarimo į atitinkamus profesionalius patarėjus. Jei straipsnį pateikė trečiosios šalies bendraautoris, atkreipkite dėmesį, kad išsakytos nuomonės priklauso trečiosios šalies bendraautoriui ir nebūtinai atspindi Binance Academy nuomonę. Daugiau informacijos rasite perskaitę visą atsakomybės atsisakymą čia. Skaitmeninių išteklių kainos gali būti nepastovios. Jūsų investicijos vertė gali sumažėti arba padidėti, o investuotos sumos galite ir neatgauti. Tik jūs esate atsakingi už savo investicinius sprendimus, o Binance Academy nėra atsakinga už jokius jūsų patirtus nuostolius. Ši medžiaga neturėtų būti suprantama kaip finansinis, teisinis ar profesionalo patarimas. Jei reikia daugiau informacijos, žr. mūsų naudojimo sąlygas ir įspėjimą dėl rizikos.