Restrikcinė pinigų politika reiškia mechanizmą, skirtą šalies ekonomikai kontroliuoti, siekiant išlaikyti santykinai lėtą augimo tempą. Pavyzdžiui, centrinis bankas gali padidinti palūkanų normas komerciniams bankams, siekdamas sumažinti pinigų apyvartą. Tada mažesnis pinigų kiekis sukeltų infliacijos rodiklių sumažėjimą arba stabilumą.
Pavyzdžiui, centrinis bankas arba Federalinis rezervas gali įgyvendinti restrikcinę pinigų politiką, parduodamas vyriausybės obligacijas ir trumpalaikes išperkamas obligacijas komerciniams bankams. Galiausiai komerciniai bankai turės mažesnį laisvų pinigų kiekį, kurį galės skolinti, todėl padidins palūkanų normas. Nors restrikcinė pinigų politika lėtina infliaciją, ji gali pakenkti ekonomikos augimui, sumažindama vartojimo ir investicijų rodiklius.
Kita vertus, ekspansinė pinigų politika yra makroekonominė strategija, skirta ekonomikai skatinti didinant pinigų pasiūlą. Pavyzdžiui, centriniai bankai gali sumažinti trumpalaikes palūkanų normas, rezervų reikalavimus ir pirkti vertybinius popierius. Pirmiausia ekspansinė pinigų politika skatina ekonomikos augimą ir mažina nedarbą. Be to, ši politika gali būti naudinga ekonomikai per valiutos devalvaciją, didinančią eksporto konkurencingumą ir darančią ekonomiką patrauklesnę užsieniečiams. Tačiau ekspansinė pinigų politika didina infliacijos lygį.
Rezervų reikalavimas arba rezervų santykis nurodo procentą nuo bendrų deponuotų lėšų, kurias centriniai bankai reikalauja iš komercinių bankų laikyti grynaisiais pinigais. Rezervų reikalavimas užtikrina, kad komerciniai bankai turėtų grynųjų pinigų išėmimams patenkinti. Jei centrinis bankas ketina padidinti pinigų kiekį apyvartoje, jis sumažina rezervų normą, kad padidintų pinigų, kuriuos komerciniai bankai gali skolinti, kiekį. Priešingai – centrinis bankas didina bankų rodiklius, jei reikia sumažinti pinigų pasiūlą.
Iš esmės centriniai bankai (tokie kaip Federalinis rezervas) naudoja pinigų politiką kaip įrankį pinigų srautui visoje šalies ekonomikoje kontroliuoti. Pinigų politika yra svarbi, nes ji gali sukurti ekonomikos verslo ciklo pakilimus ir nuosmukius.
Aprašo, kaip valdžios institucijos koreguoja šalies mokesčių tarifus, darančius įtaką tam, kaip turėtų būti...
Centrinių bankų strategija, kuria siekiama paskatinti ekonomiką, kai ji nėra naši.