Kiekybinis skatinimas (QE) – tai priemonė, kurią centriniai bankai naudoja siekdami paskatinti ekonomiką, kai ji nėra labai naši. Tai tarsi šioks toks ekonomikos paskatinimas, kad viskas vėl pajudėtų. Pažvelkime atidžiau, kas yra QE ir kaip jis veikia.
Kiekybiniu skatinimu laikoma, kai centrinis bankas, toks kaip JAV federalinis rezervų bankas ar Europos centrinis bankas (ECB), perka tam tikrus išteklius iš bankų ir finansinių institucijų. Šie ištekliai gali būti tokie dalykai, kaip valstybinės obligacijos ar net įkeitimo lakštais padengti vertybiniai popieriai.
Kai centrinis bankas nori vykdyti QE, jis pirmiausia perka šiuos išteklius iš bankų ir kitų finansinių institucijų. Mainais bankai iš centrinio banko gauna grynuosius pinigus. Tai padidina ekonomikos apyvartoje esančių pinigų kiekį. Turėdami daugiau pinigų, bankai gali juos paskolinti įmonėms ir žmonėms mažesnėmis palūkanomis.
Centriniai bankai naudoja QE, kai reikia paskatinti ekonomiką. Įsivaizduokite, kad ekonomika yra kaip automobilis, kuris sunkiai kyla į kalną. QE yra tarsi mažytis stumtelėjimas iš galo, padedantis lengviau pakilti į viršų. Jis gali paskatinti išlaidas, investicijas ir skolinimąsi – visa tai naudinga ekonomikai.
Nors QE gali paskatinti ekonomiką, jis taip pat kelia pavojų. Vienas iš pavojų yra infliacija. Kai apyvartoje atsiranda per daug pinigų, kainos gali greitai pradėti kilti, todėl viskas visiems gali pabrangti. Kita rizika – kad QE gali neveikti taip, kaip tikėtasi, arba netgi sukurti burbulus tam tikrų išteklių, pvz., akcijų ar nekilnojamojo turto, rinkose.
Kiekybinis skatinimas (QE) turi didelį poveikį finansų rinkoms apskritai. Kai centriniai bankai dalyvauja QE, jie užtvindo finansų rinkas likvidumu, pirkdami išteklius, pavyzdžiui, valstybines obligacijas. Padidėjęs likvidumas paprastai mažina palūkanas, todėl įmonėms ir asmenims skolinimasis tampa pigesnis. Mažesnės palūkanos gali lemti aukštesnes akcijų kainas, nes įmonėms tampa lengviau ir pigiau pasiskolinti pinigų investicijoms. Be to, dėl QE gali susilpnėti valiuta, nes pinigų pasiūla tampa didesnė, o tai gali būti naudinga eksportui, tačiau infliacijos spaudimas gali padidėti. Apskritai QE vaidina lemiamą vaidmenį formuojant finansų rinkų elgseną, darydamas įtaką išteklių kainoms, skolinimosi išlaidoms ir valiutų kursams.
QE poveikis kriptovaliutų rinkoms yra diskusijų tema. Kai kurie mano, kad QE gali padidinti kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, kainas, nes padidina tradicinių valiutų pasiūlą, todėl tokios alternatyvos kaip bitkoinai tampa patrauklesnės. Kiti teigia, kad QE gali neturėti reikšmingos įtakos kriptovaliutų kainoms, nes jos veikia nepriklausomai nuo tradicinės pinigų politikos.
Reaguodami į ekonomines COVID-19 pandemijos pasekmes 2020 m., daugelis centrinių bankų visame pasaulyje įgyvendino agresyvaus kiekybinio skatinimo (QE) priemones. Kai įmonės užsidarė, sparčiai išaugo nedarbo lygis ir sustojo ekonominė veikla, centriniai bankai siekė įnešti likvidumo į finansų rinkas ir paremti sunkius laikus išgyvenančią ekonomiką.
Pavyzdžiui, Federalinis rezervų bankas paskelbė neribotą QE, nurodydamas savo įsipareigojimą pirkti išteklius, siekdamas stabilizuoti rinkas ir užtikrinti sklandų finansų sistemos veikimą. Kiti centriniai bankai pasekė įgyvendindami panašias priemones. QE suvaidino lemiamą vaidmenį malšinant investuotojų baimes, mažinant skolinimosi išlaidas ir teikiant esminę paramą įmonėms ir namų ūkiams per vieną sunkiausių ekonomikos krizių pastaruoju metu.
Apibendrinant galima teigti, kad kiekybinis skatinimas yra priemonė, kurią naudoja centriniai bankai, norėdami paskatinti ekonomiką, pirkdami išteklius iš bankų ir įnešdami į sistemą grynųjų pinigų. Nors ji gali paskatinti ekonominę veiklą, ji kelia ir pavojų, pvz., infliaciją ir turto burbulus. Jos poveikis kriptovaliutų rinkoms tebėra ekonomistų ir investuotojų diskusijų objektas.
Centrinio banko skaitmeninė valiuta (CBDC) yra oficialiai patvirtinta skaitmeninė valiuta, kurią išleidžia ...
Situacija, kai ekonomika greitai pereina nuo augimo prie lėto augimo stadijos ar nuosmukio.
Minkštasis nusileidimas reiškia situaciją, kai ekonomika po spartaus augimo laikotarpio palaipsniui lėtėja,...