Tulpių maniją daugelis laiko pirmąja aprašyta istorija apie finansinį burbulą, kuris, kaip teigiama, susidarė XVII a. Prieš aptardami, ar tulpių manija tikrai buvo finansinis burbulas, ar ne, panagrinėkime populiariausią naratyvą, teigiantį, kad tai buvo tikras burbulas.
Tulpių manijos burbulas
Tulpių manija vyko Nyderlanduose, olandų aukso amžiaus metu. Dėl augančios tarptautinės prekybos ir plačių prekybos operacijų ši šalis tuo metu turėjo didžiausias pajamas vienam gyventojui.
Ekonominis pakilimas leido daugeliui žmonių užsitikrinti gerovę ir suklestėti, o tai savo ruožtu skatino paklausą prabangos prekėms. Tokiomis aplinkybėmis viena geidžiamiausių prekių buvo tulpės, ypač tų veislių, kurios atrodė dar labiau stulbinančiai nei įprastos gėlės. Šios unikalios gėlės labai skyrėsi nuo kitų pasirinkimų – visi norėjo jomis puikuotis dėl jų neįprastų spalvų ir raštų.
Priklausomai nuo veislės, vienos gėlės kaina galėjo nesunkiai viršyti kvalifikuoto darbuotojo pajamas ar net namo kainą. Sukūrus ateities sandorius kainos dar labiau išaugo, nes gėlių nereikėjo fiziškai perduoti iš vieno savininko kitam. Teigiama, kad rinkai taip pat turėjo įtakos buboninis maras, nes žmonės buvo labiau linkę prisiimti investicinę riziką.
Šias gėles ėmė auginti vis daugiau ūkininkų, kol pasiūla galiausiai tapo per didelė ir 1637 m. vasarį tulpių rinka pasiekė piką. Staiga pritrūko pirkėjų, o po nepavykusio tulpių aukciono Harleme labai greitai išplito baimė ir panika, todėl burbulas sprogo vos per kelias dienas.
Istorikai nėra įsitikinę, ar dėl tulpių manijos iš tikrųjų įvyko kokių nors bankrotų, nes finansinių įrašų iš to laikotarpio gauti sunku, tačiau dėl griūties tulpių kontraktus turėję investuotai tikrai patyrė didelių nuostolių. Bet ką visa tai turi bendro su bitkoinu?
Tulpių manija ir bitkoinas
Tulpių maniją daugelis laiko geriausiu sprogusio burbulo pavyzdžiu. Anot populiaraus naratyvo, tulpių kaina gerokai viršijo protingą lygį dėl godumo ir ažiotažo. Nors susipratę žmonės pasitraukė iš rinkos anksti, prasidėjus nevaldomam kritimui vėlyvieji investuotojai ėmė paniškai pardavinėti, todėl daugelis investuotojų ir paslaugų teikėjų prarado daug pinigų.
Dažnai sakoma, kad bitkoinas yra dar vienas finansinio burbulo pavyzdys. Tačiau lyginant tulpių maniją su bitkoinu neatsižvelgiama į skirtingas šių investicinių priemonių turto klases ir rinkos aplinkybes. Mūsų dabartinė finansinė aplinka yra visiškai kitokia ir turi daug daugiau dalyvių nei XVII amžiaus tulpių rinkos. Be to, kriptovaliutų rinkos gana skiriasi nuo tradicinių rinkų.
Pagrindiniai skirtumai
Vienas didžiausių skirtumų tarp tulpių ir bitkoinų yra galimybė veikti kaip vertės saugykla. Tulpių gyvenimo trukmė ribota. Be to, buvo beveik neįmanoma pasakyti tikslios gėlės veislės ar išvaizdos vien pažvelgus į jos svogūnėlį. Prekybininkai turėjo pasodinti ir tikėtis, kad išaugs būtent ta veislė, į kurią jie investavo, ypač jei sumokėjo už vieną iš retųjų spalvų. Negana to, jei jie norėjo perkelti tulpes, jiems reikėjo saugaus būdo jas nugabenti į norimą vietą bei prisiimti visas susijusias išlaidas. Išmokoms tulpės taip pat buvo netinkamos – jų nebuvo galima padalinti į mažesnes dalis, nes tai augalus numarintų. Be to, gėles buvo galima nesunkiai pavogti iš laukų ar nuo prekystalio, todėl buvo sunkiau jas apsaugoti.
Ir priešingai – bitkoinas yra skaitmeninis ir gali būti perduotas pasauliniu lygiarangių (P2P) tinklu. Tai skaitmeninė valiuta, apsaugota kriptografiniais metodais, todėl ji yra labai atspari sukčiavimui. Bitkoino negalima nukopijuoti ar sunaikinti, jį galima lengvai padalinti į daug mažesnių vienetų. Be to, jo yra gana nedaug, o pasiūla – ribota, negalinti viršyti 21 milijono vienetų. Tiesa, skaitmeninis kriptovaliutų pasaulis kelia tam tikrą riziką, tačiau laikantis bendrųjų saugumo principų jūsų lėšos, tikėtina, bus saugios.
Ar tulpių manija buvo tikras burbulas?
2006 m. ekonomistas Earlas A. Thompsonas paskelbė straipsnį pavadinimu „Tulpių manija: faktas ar pramanas?“, kuriame aptarė, kodėl tulpių manija buvo susijusi ne su rinkos siautuliu, o su netiesiogiai vyriausybės vykdytu tulpių ateities sandorių konvertavimu į pasirinkimo sandorius. Pasak Thompsono, šio įvykio negalima laikyti burbulu, nes „burbulams būtinos visuotinai sutartos kainos, viršijančios fundamentalias vertes“, o to iš tikrųjų nebuvo.
2007 m. Anne Goldgar išleido knygą „Tulpių manija: pinigai, garbė ir žinios olandų aukso amžiuje“, kurioje ji pateikė daugybę įrodymų, kad populiarioji istorija apie tulpių maniją iš tikrųjų yra kupina mitų. Išsamiais archyviniais tyrimais pagrįsti Goldgar argumentai rodo, kad tiek tulpių burbulo susidarymas, tiek jo sprogimas buvo gerokai mažesnis, nei daugelis iš mūsų galvojame. Ji teigia, kad ekonominiai padariniai buvo gana menki, o tulpių rinkoje dalyvavo gana nedaug žmonių.
Baigiamosios mintys
Nepriklausomai nuo to, ar tulpių manija buvo finansinis burbulas, ar ne, lyginti tulpes su bitkoinais (ar bet kuria kita kriptovaliuta) tikrai nėra racionalu. Šis įvykis nutiko beveik prieš 400 metų, visiškai kitame istoriniame kontekste, o gėlių niekaip nepalyginsi su kriptografiniais metodais apsaugota skaitmenine valiuta.