Kriptografija

Dėl kompiuterinių technologijų pažangos duomenys tapo prieinamesni. Nors tai gali būti didžiulis pranašumas, yra ir kita medalio pusė. Duomenims internete kyla daug grėsmių, įskaitant vagystes ir korupciją. Kriptografija (arba kriptologija) – vienas iš sprendimų, leidžiančių apsaugoti informaciją nuo kai kurių su duomenų saugojimu ir platinimu susijusių pavojų. Tai nereiškia, kad duomenų šifravimo koncepcija yra nauja. Dar prieš skaitmeninę erą žmonės maskuodavo pranešimus, kad nenumatyta auditorija jų neskaitytų. Tačiau dėl išaugusio kompiuterinių įrenginių naudojimo šifravimo mokslas dabar visiškai kitoks.

Kas yra kriptografija?

Trumpai tariant, kriptografija yra informacijos slėpimo mokslas. Konkrečiau – šiuolaikinė kriptografija naudoja matematines teorijas ir skaičiavimus duomenims užšifruoti ir iššifruoti arba informacijos vientisumui ir autentiškumui užtikrinti.

Naudojant specifinius kriptografinius metodus, galima siųsti jautrius duomenis net ir nesaugiais tinklais. Šifravimo lygis priklausys nuo duomenų, kurių reikia, apsaugos lygio. Pavyzdžiui, įprastų asmeninių failų (pvz., kontaktų) saugos tipas skiriasi nuo kriptovaliutų tinkluose naudojamo saugos tipo.

Norint suprasti kriptografijos svarbą kriptovaliutų sistemose, labai svarbu suprasti, kaip ji veikia. Daugelyje blokų grandinės sistemų, pvz., bitkoine, naudojamas tam tikras kriptografinių metodų rinkinys, veikiantis kaip decentralizuotas ir viešas registras, per kurį skaitmeniniai sandoriai gali vykti labai saugiai.

Kaip veikia kriptografija?

Kriptografija – esminė blokų grandinės technologijos dalis, todėl ji yra labai svarbi bet kuriai kriptovaliutai. Paskirstytiems tinklams pritaikyti kriptografiniai įrodymai leido sukurti nepatikimas ekonomines sistemas, sukūrusias bitkoiną ir kitas decentralizuotas skaitmenines valiutas.