Blokų grandinė
Keliais žodžiais tariant,
blokų grandinė yra skaitmeninis nuolat augantis duomenų įrašų sąrašas. Tokį sąrašą sudaro daugybė duomenų blokų, išdėstytų chronologine tvarka ir susietų bei apsaugotų kriptografiniais įrodymais.
Pirmasis blokų grandinės prototipas
sukurtas XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai kompiuterių mokslininkas Stuartas Haberis ir fizikas W. Scottas Stornetta, siekdami apsaugoti skaitmeninius dokumentus nuo duomenų klastojimo, pritaikė kriptografinius metodus blokų grandinėje. Haberio ir Stornettos darbai neabejotinai įkvėpė Dave'ą Bayerį, Halą Finney ir daugelį kitų kompiuterių mokslininkų ir kriptografijos entuziastų – galiausiai tai padėjo sukurti
bitkoinus kaip pirmąją decentralizuotą elektroninių grynųjų pinigų sistemą (arba tiesiog pirmąją
kriptovaliutą). Bitkoino
informacinis dokumentas buvo paskelbtas 2008 m.
Satoshi Nakamoto pseudonimu.
Nors blokų grandinės technologija yra senesnė nei bitkoinas, ji yra pagrindinė daugelio kriptovaliutų tinklų sudedamoji dalis, veikianti kaip decentralizuotas, paskirstytas ir viešas skaitmeninis registras, atsakingas už nuolatinį visų anksčiau patvirtintų sandorių įrašą (blokų grandinę).
Blokų grandinės sandoriai vyksta visame pasaulyje paskirstytų vieno lygmens (P2P) kompiuterių (
mazgų) tinkle. Kiekvienas mazgas palaiko blokų grandinės kopiją ir prisideda prie tinklo veikimo bei saugumo. Dėl to bitkoinas yra decentralizuota skaitmeninė valiuta, kuri yra be sienų, atspari cenzūrai ir kuriai nereikia trečiosios šalies tarpininkavimo.
Kaip paskirstytųjų duomenų technologija (DLT), blokų grandinė yra specialiai sukurta taip, kad būtų labai atspari modifikacijoms ir sukčiavimui (pvz., dviguboms išlaidoms). Tai tiesa, nes bitkoino blokų grandinė, kaip įrašų duomenų bazė, negali būti pakeista ar sugadinta be nepraktiško elektros energijos kiekio ir skaičiavimo galios – tai reiškia, kad tinklas gali įgyvendinti „originalių“ skaitmeninių dokumentų sąvoką, todėl kiekvienas bitkoinas yra labai unikali ir nenukopijuojama skaitmeninės valiutos forma.
Vadinamasis
Proof-of-Work sutarimo algoritmas leido bitkoiną sukurti kaip
atsparumo bizantiniams gedimams (BFT) sistemą, o tai reiškia, kad jo blokų grandinė gali nuolat veikti kaip paskirstytas tinklas, net jei kai kurie dalyviai (mazgai) nesąžiningai elgiasi arba neefektyviai veikia. Proof-of-Work sutarimo algoritmas yra esminis bitkoino
kasybos proceso elementas.
Blokų grandinės technologija taip pat gali būti pritaikyta ir įdiegta kitose srityse, tokiose kaip
sveikatos priežiūra, draudimas,
tiekimo grandinė,
IOT ir pan. Nors sukurta veikti kaip paskirstytųjų duomenų technologija (decentralizuotose sistemose), ji taip pat gali būti naudojama centralizuotose sistemose, siekiant užtikrinti
duomenų vientisumą arba sumažinti veiklos sąnaudas.