Pagrindiniai pranašumai
Ekonominiuose modeliuose supaprastinami ekonominiai procesai, todėl galima lengviau analizuoti ir numatyti įvairius ekonomikos elementus, tokius kaip infliacija ar nedarbo lygis.
Nors ekonominiai modeliai nėra tiesiogiai naudojami kriptovaliutų rinkoje, jie suteikia vertingų teorinių žinių analizuojant skirtingus kriptovaliutų rodiklius.
Politikos formuotojai gali naudoti ekonominius modelius, norėdami priimti pagrįstesnius sprendimus ir formuoti geresnę vyriausybės politiką. Įmonės gali naudoti ekonominius modelius strategijoms, pagrįstoms numatomomis ekonominėmis sąlygomis, planuoti.
Įvadas
Suprasti ekonomiką gali atrodyti neįmanoma dėl jos dydžio ir elementų tarpusavio sąsajų. Tačiau ekonomistai sukūrė metodų, skirtų ekonomikai kaip visumai analizuoti, suskaidant ją į mažesnes dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime ekonominius modelius, jų komponentus, tipus, kaip jie veikia, kaip juos galima naudoti kriptovaliutų srityje ir kelis jų naudojimo atvejus.
Kas yra ekonominiai modeliai?
Ekonominiai modeliai yra supaprastinti ekonominių procesų atvaizdavimai. Jie padeda ekonomistams ir politikos formuotojams suprasti skirtingų ekonomikos elementų, tokių kaip infliacija ir nedarbas, sąveiką.
Ekonominiai modeliai naudojami keliais pagrindiniais tikslais:
1. jie paaiškina skirtingų ekonominių kintamųjų sąsajas;
2. jie leidžia ekonomistams prognozuoti ateities ekonomikos tendencijas ir įvykius;
3. jie padeda įvertinti galimą ekonominės politikos poveikį.
Ekonominių modelių komponentai
Kintamieji
Kintamieji yra elementai, kurie gali keistis ir turėti įtakos ekonominių modelių rezultatams. Įprasti ekonominiai kintamieji apima toliu nurodytus dalykus.
1. Kaina. Pinigų suma, reikalinga prekei ar paslaugai įsigyti.
2. Kiekis. Pagamintų ar sunaudotų prekių ar paslaugų skaičius.
3. Pajamos. Asmenų ar namų ūkių pajamos.
4. Palūkanų norma. Pinigų skolinimosi kaina.
Parametrai
Parametrai yra fiksuotos reikšmės, kurios apibrėžia kintamųjų elgesį modelyje. Pavyzdžiui, modelyje, kuriame analizuojami infliacijos ir nedarbo ryšiai, parametrai gali apimti natūralų nedarbo lygį (NRU) ir infliacijos jautrumą nedarbo pokyčiams.
NRU – taip pat vadinamas NAIRU (negreitėjantis nedarbo infliacijos lygis) – yra toks nedarbo lygis, kai darbo rinka yra pusiausvyroje.
Lygtys
Lygtys yra matematinės išraiškos, apibūdinančios ryšius tarp kintamųjų ir parametrų. Jos sudaro ekonominių modelių pagrindą.
Pavyzdžiui, Filipso kreivė yra modelis, apibūdinantis ryšį tarp infliacijos ir nedarbo. Filipso kreivės lygtis gali būti užrašyta taip:
π = πe − β (u−un), kur:
π yra infliacijos lygis;
πe yra numatomas infliacijos lygis;
β yra parametras, rodantis infliacijos jautrumą nedarbo pokyčiams;
u yra faktinis nedarbo lygis;
un yra natūralus nedarbo lygis.
Prielaidos
Prielaidos supaprastina modelius, nustatydamos tam tikras įvairių veiksnių sąlygas ar suvaržymus. Įprastos prielaidos apima toliau nurodytus dalykus.
1. Racionalus elgesys. Vartotojai ir įmonės priima sprendimus, kad padidintų savo naudingumą arba pelną.
2. Tobula konkurencija. Daroma prielaida, kad rinkose yra pakankamai pirkėjų ir pardavėjų ir joks subjektas negali jais manipuliuoti.
3. Ceteris paribus. Analizuojant vieno kintamojo poveikį, visi kiti veiksniai lieka nepakitę.
Kaip veikia ekonominiai modeliai?
1. Pagrindinių kintamųjų ir ryšių nustatymas
Pirmas žingsnis – nustatyti pagrindinius kintamuosius, kurie bus įtraukti į modelį, ir nustatyti ryšius tarp jų. Pavyzdžiui, pasiūlos ir paklausos modelyje pagrindiniai kintamieji yra:
kaina (P);
paklausos kiekis (Qd);
pasiūlos kiekis (Qs).
Ryšiai yra paklausos ir pasiūlos kreivės, parodantys, kaip paklausos kiekis (Qd) ir pasiūlos kiekis (Qs) kinta atsižvelgiant į kainos (P) pokyčius.
2. Parametrų apibrėžimas
Tada renkame atitinkamus duomenis, kad įvertintume parametrus. Pasiūlos ir paklausos modelyje pagrindiniai parametrai yra šie:
paklausos kainos elastingumas: matuojamas Qd jautrumas P pokyčiams;
pasiūlos kainos elastingumas: matuojamas Qs jautrumas P pokyčiams.
3. Lygčių kūrimas
Tada sukuriamos lygtys, išreiškiančios ryšius tarp kintamųjų ir parametrų. Pavyzdžiui, pasiūlos ir paklausos modelyje lygtys gali būti tokios:
Qd = aP, kur a yra paklausos kainos elastingumas;
Qs = bP, kur b yra pasiūlos kainos elastingumas.
4. Prielaidų formulavimas
Galiausiai daromos prielaidos, kaip supaprastinti modelį. Jos apibrėžia modelio apimtį ir apribojimus, paaiškindamos, į ką jis atsižvelgs ir į ką ne. Pavyzdžiui, pasiūlos ir paklausos modelis gali būti sudarytas remiantis toliau nurodytomis prielaidomis.
Tobula konkurencija. Daroma prielaida, kad dėmesys sutelkiamas į pasiūlos ir paklausos mechaniką, neatsižvelgiant į įvairius rinkos netobulumus.
Ceteris paribus. Daroma prielaida, kad išskiriamas P pokyčių poveikis Qd ir Qs, leidžiant aiškiau analizuoti šį ryšį.
Pavyzdys
Apsvarstykime obuolių rinką. Norime išanalizuoti, kaip obuolių kaina nustatoma pagal pasiūlos ir paklausos sąveiką.
1. Pagrindinių kintamųjų ir ryšių nustatymas.
Pagrindiniai šio modelio kintamieji yra nurodyti toliau.
Kaina (P). Obuolių kaina.
Paklausos kiekis (Qd). Kiek obuolių vartotojai nori nusipirkti už nurodytą kainą.
Pasiūlos kiekis (Qs). Kiek obuolių gamintojai nori parduoti už tam tikrą kainą.
Ryšius iliustruoja paklausos ir pasiūlos kreivės, parodančios, kaip Qd ir Qs kinta reaguodami į kainų pokyčius.
2. Parametrų apibrėžimas.
Galimi pagrindiniai parametrai nurodyti toliau.
Paklausos kainos elastingumas. Matuoja paklausos kiekio jautrumą kainų pokyčiams.
Pasiūlos kainos elastingumas. Matuoja pasiūlos kiekio jautrumą kainų pokyčiams.
Tarkime:
paklausos kainos elastingumas = –50;
pasiūlos kainos elastingumas = 100.
Šios reikšmės reiškia, kad:
kiekvieną kartą padidinus kainą 1 USD, paklausos kiekis sumažėja 50 obuolių;
kiekvieną kartą padidinus kainą 1 USD, pasiūlos kiekis padidėja 100 obuolių.
3. Lygčių kūrimas.
Tada sukuriame lygtis, kad išreikštume minėtus ryšius tarp Qs ir Qd bei kainos:
Qd = 200 − 50P
Qs = -50 + 100P
4. Prielaidų formulavimas
Norėdami supaprastinti modelį, darome toliau nurodytas prielaidas.
Tobula konkurencija. Yra daug pirkėjų ir pardavėjų, iš kurių nė vienas negali kontroliuoti visos rinkos.
Ceteris paribus. Visi kiti veiksniai išlieka pastovūs, kol analizuojame kainos poveikį paklausos ir pasiūlos kiekiui.
5. Rinkos pusiausvyros analizė
Norėdami rasti pusiausvyros kainą ir kiekį, nustatome Qd = Qs:
200 − 50P = –50 + 100P
250 = 150P
P = 250 / 150
P = 1,67
Pakeitus P = 1,67 lygtyje:
Qd = 200 − (50*1,67)
Qd = 200 − 83,5
Qd = 116,5
Qs = −50 + (100*1,67)
Qs = −50 + 167
Qs = 117
Pusiausvyros kaina yra maždaug 1,67 USD, o pusiausvyros kiekis yra maždaug 117 obuolių.
6. Rezultatai
Šis pasiūlos ir paklausos modelis pateikia mums toliau nurodytus duomenis.
Pusiausvyros kaina, už kurią vartotojai perka tikslų obuolių kiekį, kurį gamintojai nori parduoti (pusiausvyros kiekis), maksimaliai padidinanti efektyvumą rinkoje.
Jei kaina būtų didesnė nei 1,67 USD, pasiūlos kiekis viršytų paklausos kiekį, todėl susidarytų perteklius.
Jei kaina būtų mažesnė nei 1,67 USD, paklausos kiekis viršytų pasiūlos kiekį, todėl susidarytų trūkumas.
Ekonominių modelių tipai
Vaizdiniai modeliai
Vaizdiniuose modeliuose ekonominės sąvokos ir ryšiai atvaizduojami naudojant grafikus ir diagramas. Jie padeda iliustruoti idėjas, pvz., pasiūlos ir paklausos kreives, todėl jas lengviau interpretuoti ir suvokti.
Empiriniai modeliai
Empiriniuose modeliuose naudojant realiojo pasaulio duomenis tikrinamos ekonomikos teorijos ir parodomi ryšiai tarp ekonominių kintamųjų. Juose pradedama nuo matematinių lygčių, o vėliau naudojami duomenys, siekiant įvertinti kintamųjų reikšmes. Pavyzdžiui, empirinis modelis gali parodyti, kiek pasikeičia investicijos visoje šalyje, kai palūkanų norma pakyla 1 %.
Matematiniai modeliai
Matematiniuose modeliuose naudojamos lygtys ekonominėms teorijoms ir ryšiams pavaizduoti. Jie gali būti labai išsamūs ir reikalauja gerai išmanyti algebrą ar skaičiavimus. Pavyzdžiui, paprastas matematinis modelis gali apimti pasiūlos, paklausos ir rinkos pusiausvyros lygtis.
Išplėstiniai lūkesčių modeliai
Išplėstiniai lūkesčių modeliai apima žmonių lūkesčius dėl ateities ekonominių kintamųjų. Jie padeda numatyti, kaip tokie rodikliai kaip infliacija ar palūkanų normos gali paveikti ekonominį elgesį. Pavyzdžiui, jei žmonės tikisi didesnės infliacijos ateityje, jie gali išleisti daugiau dabar, padidindami dabartinę paklausą.
Modeliavimo modeliai
Modeliavimo modeliuose kompiuterinės programos naudojamos realiojo pasaulio ekonominiams scenarijams imituoti. Jie leidžia ekonomistams eksperimentuoti su skirtingais kintamaisiais ir matyti galimus rezultatus, netiriant šių scenarijų realiajame pasaulyje. Tai gali būti naudinga analizuojant galimą politikos ar ekonominių sukrėtimų poveikį.
Statiniai ir dinaminiai modeliai
Statiniai modeliai pateikia ekonomikos momentinį vaizdą tam tikru momentu. Juos lengviau naudoti, nes juose neatsižvelgiama į pokyčius bėgant laikui. Pavyzdžiui, pasiūlos ir paklausos modelyje rodoma rinkos pusiausvyra neatsižvelgiant į tai, kaip rinka prisitaiko prie pokyčių.
O dinaminiuose modeliuose kaip veiksnys įtraukiamas laikas ir parodoma, kaip laikui bėgant keičiasi ekonominiai kintamieji. Jie iliustruoja, kaip keičiasi ekonominės sąlygos, reaguojant į įvairius veiksnius, tokius kaip politikos pokyčiai ar išorės sukrėtimai. Dinaminiai modeliai paprastai yra sudėtingesni, tačiau padeda geriau suprasti ilgalaikes ekonomikos tendencijas ir ciklus.
Ekonominiai modeliai kriptovaliutų srityje
Rinkos dinamikos paaiškinimas
Ekonominiai modeliai gali padėti suprasti, kaip pasiūla ir paklausa veikia kriptovaliutų kainas. Analizuodami, kiek yra virtualiųjų pinigų (pasiūla) ir kiek žmonių nori jų įsigyti (paklausa), galime pajusti kainų pokyčius ir rinkos tendencijas.
Sandorių išlaidų analizavimas
Sandorių išlaidų modeliai parodo mokesčių įtaką blokų grandinės tinklams. Dideli sandorių mokesčiai gali atgrasyti nuo jų naudojimo, o maži mokesčiai gali skatinti juos naudoti. Analizuodami išlaidas galime numatyti, kaip jos gali paveikti vartotojų elgesį ir tinklo efektyvumą.
Ekonominių scenarijų modeliavimas
Modeliavimo modeliai leidžia sukurti virtualių scenarijų, kuriuose parodoma, kaip skirtingi kintamieji gali paveikti kriptovaliutų rinką. Jie gali imituoti reguliavimo pokyčius, technologinę pažangą arba vartotojų elgesio pokyčius. Nors modeliavimo modeliai yra teoriniai, jie sudaro pagrindą analizuoti galimus būsimus pokyčius.
Apribojimai
Nerealios prielaidos
Daugelis ekonominių modelių paremti prielaidomis, kurios ne visada pasitvirtina tikrovėje. Pavyzdžiui, juose gali būti daroma prielaida apie tobulą konkurenciją arba racionalų elgesį, kurie ne visada yra tikrosiose rinkose. Šios prielaidos gali apriboti modelio pritaikomumą ir tikslumą, kai taikomos realiojo pasaulio scenarijams.
Perdėtas supaprastinimas
Ekonominiai modeliai supaprastina sudėtingas realiojo pasaulio situacijas, kad jas būtų lengviau analizuoti. Tai reiškia, kad juose gali būti neatsižvelgiama į svarbius veiksnius ir gali būti gauti rezultatai, nevisiškai atspindintys tikrąją ekonomikos dinamiką. Pavyzdžiui, modelyje gali būti padaryta prielaida, kad visi vartotojai elgiasi vienodai, ir nepaisoma individualių skirtumų, galinčių turėti įtakos ekonominiams rezultatams.
Naudojimo atvejai
Politikos analizė
Ekonominiai modeliai naudojami siekiant įvertinti galimą skirtingų vyriausybės politikos krypčių poveikį. Pavyzdžiui, jie gali parodyti mokesčių mažinimo, valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimo ar palūkanų pokyčių poveikį. Tai padeda politikos formuotojams priimti pagrįstesnius sprendimus ir kurti veiksmingesnę politiką.
Prognozavimas
Ekonominiai modeliai gali numatyti ateities ekonomikos tendencijas ir padėti įmonėms ir vyriausybėms planuoti ateitį. Pavyzdžiui, modelis gali numatyti ekonomikos augimo tempus, nedarbo lygį arba infliacijos lygį per ateinančius kelerius metus.
Verslo planavimas
Įmonės naudoja ekonominius modelius strategijoms, pagrįstoms numatomomis ekonominėmis sąlygomis, planuoti. Pavyzdžiui, įmonė gali naudoti modelį savo produktų paklausai ir atitinkamai planuojamiems gamybos lygiams prognozuoti.
Ekonominių modelių pavyzdžiai
Pasiūlos ir paklausos modelis
Pasiūlos ir paklausos modelis parodo, kaip rinkoje nustatomos prekių kainos ir kiekiai. Jame naudojamos dvi kreivės: pasiūlos kreivė (rodanti, kiek gamintojai parduos skirtingomis kainomis) ir paklausos kreivė (rodanti, kiek vartotojai pirks skirtingomis kainomis). Šių kreivių sankirta yra rinkos pusiausvyra, nulemianti kainą ir parduotą kiekį.
Šaltinis: Britannica.com
IS-LM modelis
IS-LM modelyje aiškinamas ryšys tarp palūkanų normų ir realios produkcijos prekių ir pinigų rinkose. IS kreivė atspindi pusiausvyrą prekių rinkoje, o LM kreivė – pinigų rinkos pusiausvyrą. Šių kreivių sankirta parodo bendrą pusiausvyrą, kai abi rinkos yra subalansuotos.
Šaltinis: Dyingeconomy.com
Filipso kreivė
Filipso kreivė iliustruoja ryšį tarp infliacijos ir nedarbo. Ji parodo, kad didėjant infliacijai nedarbas linkęs mažėti ir atvirkščiai. Šis modelis padeda politikos formuotojams suprasti infliacijos ir nedarbo lygio valdymo suderinamumą.
Šaltinis: Study.com
Solow augimo modelis
Solow augimo modelyje nagrinėjamas ilgalaikis ekonomikos augimas, daugiausia dėmesio skiriant darbui, kapitalo kaupimui ir technologinei pažangai. Jis parodo, kaip šie veiksniai prisideda prie pastovaus augimo, kai ekonomika auga pastoviu tempu.
Šaltinis: Dyingeconomy.com
Baigiamosios mintys
Ekonominiuose modeliuose ekonomikos veikimas supaprastinamas ir paaiškinamas. Juose sudėtinga ekonominė sąveika suskaidoma į suprantamus elementus ir paaiškinama, kaip skirtingi veiksniai veikia ekonominius rezultatus. Ekonominius modelius naudoja politikos formuotojai priimdami sprendimus ir leisdami įmonėms planuoti strategijas. Kriptovaliutų kontekste modeliai gali pasiūlyti teorinių žinių analizuojant rinkos dinamiką, sandorių išlaidas ir modeliuojant galimus ateities scenarijus, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip įvairūs veiksniai gali paveikti kriptovaliutų rinką.
Papildoma literatūra
Atsakomybės atsisakymas: šis turinys jums pateikiamas „toks, koks yra“ tik bendro informavimo ir švietimo tikslais, jis nesuteikia jokios garantijos ir nieko neteigia. Šis tekstas neturėtų būti suprantamas kaip finansinis, teisinis ar kitoks patarimas, taip pat nesiekiama rekomenduoti įsigyti kokį nors konkretų produktą ar paslaugą. Turėtumėte patys kreiptis patarimo į atitinkamus profesionalius patarėjus. Jei straipsnį pateikė trečiosios šalies bendraautoris, atkreipkite dėmesį, kad išsakytos nuomonės priklauso trečiosios šalies bendraautoriui ir nebūtinai atspindi Binance Academy nuomonę. Daugiau informacijos rasite perskaitę visą atsakomybės atsisakymą čia. Skaitmeninių išteklių kainos gali būti nepastovios. Jūsų investicijos vertė gali sumažėti arba padidėti, o investuotos sumos galite ir neatgauti. Tik jūs esate atsakingi už savo investicinius sprendimus, o Binance Academy nėra atsakinga už jokius jūsų patirtus nuostolius. Ši medžiaga neturėtų būti suprantama kaip finansinis, teisinis ar profesionalo patarimas. Jei reikia daugiau informacijos, žr. mūsų naudojimo sąlygas ir įspėjimą dėl rizikos.