TL;DR
Kriptovaliuta yra skaitmeninė valiuta, pagrįsta blokų grandinės technologija, kuri leidžia atlikti vieno lygmens (P2P) transakcijas.
Bitkoinas, eteris, BNB ir USDT yra gerai žinomi populiariausių kriptovaliutų pagal rinkos kapitalizaciją pavyzdžiai.
Kriptovaliutos pasiekiamos per kriptografines pinigines arba biržas. Nors dažnai sakoma, kad jos „laikomos“ piniginėse, iš tikrųjų jos laikomos blokų grandinėje.
Jos turi specifinių savybių, įskaitant decentralizaciją, skaidrumą ir nekintamumą.
Kas yra kriptovaliuta?
Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė valiuta, kurios saugumui naudojama kriptografija. Ji gali veikti nepriklausomai nuo tarpininkų, pvz., bankų ir mokėjimų tvarkytojų.
Toks decentralizuotas pobūdis palengvina vieno lygmens (P2P) transakcijas tiesiogiai tarp asmenų. Tačiau vietoj fizinių piniginių ir banko sąskaitų žmonės savo kriptovaliutą pasiekia per unikalias kriptografines pinigines arba kriptovaliutų biržas.
Galbūt girdėjote žmones sakant, kad kriptovaliutos yra „laikomos“ piniginėse. Tačiau faktiškai kriptovaliutų nėra kriptografinėse piniginėse ar biržose – iš tikrųjų jos visada lieka blokų grandinėje. Kriptografinės biržos atveju, joje yra privatūs raktai, leidžiantys vartotojams pasiekti šias lėšas.
Pirmoji ir geriausiai žinoma kriptovaliuta yra bitkoinas, kurią 2009 m. sukūrė asmuo ar grupė, pasivadinusi Satoshi Nakamoto pseudonimu. Nuo tada atsirado tūkstančiai kriptovaliutų, kurių kiekviena turi unikalių savybių ir tikslų.
Kaip ir tradicines dekretines valiutas, kriptovaliutas galima naudoti kaip mainų priemonė. Tačiau bėgant metams kriptovaliutų naudojimo atvejai labai išsiplėtė, apimdami išmaniuosius sandorius, decentralizuotą finansavimą (DeFi), vertės saugyklas, valdymą ir nepakeičiamus žetonus (NFT).
Kaip veikia kriptovaliuta?
Minėjome, kad kriptovaliutoje saugumo tikslais naudojama kriptografija, tačiau ką tai iš tikrųjų reiškia? Paprasčiau tariant, kriptovaliutose naudojami pažangūs matematiniai algoritmai, skirti apsaugoti transakcijas ir duomenis nuo neteisėtos prieigos ar manipuliavimo. Šie algoritmai atlieka dvi pagrindines funkcijas: palaiko vartotojų tapatybės privatumą ir tikrina transakcijų autentiškumą.
Blokų grandinės transakcijos yra viešos, o adresai (viešieji raktai) yra pseudonimai, nors ir ne visiškai anonimiški. Kitaip tariant, nors transakcijos yra matomos blokų grandinėje, nelengva identifikuoti už jų esančius naudotojus. Kriptovaliutos tai pasiekia naudojant kriptografinius metodus, tokius kaip maišos funkcijas ir skaitmeninius parašus.
Kriptovaliuta užtikrina autonomiją per paskirstytą kompiuterių tinklą, bendrai vadinamą blokų grandine, kuri iš esmės yra decentralizuotas skaitmeninis registras, kuriame daugelyje specializuotų tinklo kompiuterių saugomi transakcijų duomenys.
Kiekviename iš šių kompiuterių, dar vadinamų mazgais, yra registro kopija, o sutarimo algoritmas išsaugo blokų grandinę, užtikrindamas, kad netikros arba nenuoseklios kopijos bus atmestos. Tokia paskirstyta architektūra padidina tinklo saugumą, nes nėra vieno trikties taško, pvz., banko saugyklos, kuria piktybiški veikėjai galėtų pasinaudoti.
Kriptovaliutos leidžia asmenims tiesiogiai pervesti lėšas vieni kitiems. Įprastos kriptovaliutos transakcijos metu siuntėjas inicijuoja siuntimą sukurdamas skaitmeninį parašą, naudodamas savo privatų raktą. Tada transakcija siunčiama į tinklą, kur mazgai ją patvirtina, patikrindami skaitmeninį parašą ir įsitikinus, kad siuntėjas turi pakankamai lėšų.
Patvirtinus transakcija pridedama prie naujo bloko, kuris vėliau pridedamas prie esamos blokų grandinės. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, šiuos veiksmus kasėjai atlieka, kad vartotojui nereikėtų dėl jų jaudintis.
Kuo kriptovaliuta yra unikali?
Įdiegdamos naujoviškų savybių, kurios išskiria jas iš tradicinių protokolų ir valiutų, kriptovaliutos paveikė įvairias ekosistemas – nuo finansų iki technologijų. Kai kurie unikalūs kriptovaliutų aspektai:
1. Decentralizacija
Dėl decentralizuotos kriptovaliutos architektūros nebereikia centrinės institucijos. Tai suteikia daugiau savarankiškumo, taip pat užtikrina mažesnį pažeidžiamumą dėl vieno subjekto manipuliavimo ar kontrolės.
2. Skaidrumas ir nekintamumas
Blokų grandinės technologija registruoja visas transakcijas skaidriame ir nuo klastojimo apsaugotame registre. Todėl, kai transakcija įtraukiama į blokų grandinę, ją gali peržiūrėti visi ir jos negalima keisti ar ištrinti.
3. Programuojamumas
Daugelis kriptovaliutų, pvz., ETH, yra programuojamos, todėl kūrėjai gali įdiegti išmaniuosius sandorius , kad sukurtų decentralizuotas programas (DApps) ir kitus naujoviškus sprendimus, papildančius blokų grandines. Be to, kadangi be leidimų veikiančio blokų grandinės yra atvirojo kodo, kiekvienas gali pradėti diegti kodą ant blokų grandinės ir kurti savo DApps.
4. Be ribų
Kriptovaliutos lengvai perkeliamos ir keičiamos visame pasaulyje, todėl žmonės gali jas naudoti tarptautinėms transakcijoms ir perlaidoms.
5. Iš anksto nustatyta virtualiųjų monetų pasiūla
Daugelio kriptovaliutų virtualiųjų monetų pasiūla yra ribota, o tai reiškia, kad už jų stovinčios komandos sukurs baigtinį skaičių virtualiųjų monetų. Šis defliacinis kriptovaliutų aspektas laikui bėgant gali būti teigiamas, nes trūkumas skatina paklausą.
Priešingai, dekretinės valiutos dažnai yra infliacinės, nes centriniai bankai gali išspausdinti daugiau pinigų. Tačiau esant ribotai pasiūlai, kriptovaliutų infliaciją galima geriau kontroliuoti, nes bendras virtualiųjų monetų skaičius yra iš anksto nustatytas.
Kriptovaliutų rūšys
Tarp daugybės kriptovaliutų keturi gerai žinomi pavyzdžiai yra bitkoinas (BTC) ir populiarūs altkoinai – eteris (ETH), Binance Coin (BNB) ir Tether (USDT).
Bitkoinas (BTC)
BTC yra pati populiariausia kriptovaliuta. Ji naudoja konsensuso mechanizmą, vadinamą „Proof-of-Work“ (PoW), kai kasėjai konkuruoja, kad patvirtintų transakcijas ir palaikytų tinklo veikimą. Be to, dėl riboto 21 milijono BTC virtualiųjų monetų pasiūlos, ji yra gana deficitinė ir išlaiko savo vertę laikui bėgant.
Eteris (ETH)
ETH yra antra pagal populiarumą kriptovaliuta, kurią 2015 m. išleido Vitalikas Buteris ir jo komanda. Be vertės perdavimo, ją galima programuoti naudojant išmaniuosius sandorius.
Kaip ir BTC, ETH iš pradžių naudojo PoW sutarimo mechanizmą, tačiau perėjo prie ekologiškesnio ir energiją taupančio statymo įrodymo (PoS) modelio. Šis perėjimas leido vartotojams patvirtinti transakcijas ir apsaugoti tinklą deleguojant savo ETH, o ne naudojant mazgus, kurie naudoja skaičiavimo galią.
BNB
Anksčiau vadinta Binance Coin, 2017 metais kriptovaliutų birža Binance pristatė BNB (angl. „Build and Build“) kaip ERC-20 žetoną Ethereum blokų grandinėje. 2019 m. perkelta į savo blokų grandinę „BNB Chain“, kaip BEP-2 žetonas.
Vėliau buvo sukurta Binance Smart Chain (BSC; dabar vadinama BNB Smart Chain), o šiandien BNB kriptovaliuta egzistuoja tiek BNB Chain kaip BEP-2 žetonas, tiek BSC kaip BEP-20 žetonas. Taip pat verta paminėti, kad BNB Chain sudaro dvi grandinės: su EVM suderinama BSC ir BNB Beacon Chain (anksčiau vadintos Binance Chain), apimančios valdymą, delegavimą ir balsavimą.
BNB Chain suteikia aplinką išmaniesiems sandoriams ir DApps kurti bei siūlo mažesnius transakcijų mokesčius ir trumpesnį apdorojimo laiką nei daugelyje kitų blokų grandinių.
Yra įvairių BNB naudojimo atvejų, kai kurie iš jų apima BNB Chain transakcijų mokesčių ir Binance prekybos mokesčių mokėjimą, dalyvavimą parduodant žetonus ir delegavimą už tinklo patvirtinimą BNB Chain. Binance taip pat naudoja periodinį žetonų deginimo mechanizmą, kuris apriboja bendrą BNB pasiūlą.
Tether (USDT)
USDT yra su USD susieta stabilios vertės kriptovaliuta, kurią 2014 m. išleido „Tether Limited Inc.“. Stabilios vertės kriptovaliutos yra kriptovaliutos, skirtos išlaikyti pastovią vertę, palyginti su rezerviniu turtu, pavyzdžiui, dekretine valiuta. USDT atveju kiekvienas žetonas yra padengtas lygiaverte įmonės rezervuose laikomo turto suma. Dėl to USDT suteikia kriptovaliutos pranašumus ir sumažina kainų svyravimus.
Kas yra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija?
Sąvoka „crypto market cap“ (sutrumpinta „cryptocurrency market capitalization“ – kriptovaliutų rinkos kapitalizacija) – metrika, naudojama santykiniam kriptovaliutos dydžiui ir vertei nustatyti. Ją galite apskaičiuoti tiesiog dabartinę virtualiosios monetos kainą padauginę iš bendro apyvartoje esančių virtualiųjų monetų skaičiaus. Tačiau jums to gali net neprireikti, nes daugelis kriptovaliutų platformų apskaičiuoja tai už jus.
Kriptovaliutų rinkos kapitalizacija dažnai naudojama kriptovaliutoms reitinguoti – didesnė rinkos kapitalizacija paprastai reiškia stabilesnę ir plačiai pripažintą kriptovaliutą. Ir atvirkščiai, mažesnė rinkos kapitalizacija paprastai rodo labiau spekuliacinius ar nepastovesnius aktyvus.
Tačiau atminkite, kad tai tik vienas iš daugelio veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kriptovaliutos potencialą. Analizuojant kriptovaliutas taip pat reikėtų atsižvelgti į keletą kitų veiksnių, tokių kaip technologija, komanda, žetonai ir naudojimo atvejai.
Kaip saugiai investuoti į kriptovaliutą
Kaip ir kiti finansiniai aktyvai, investavimas į kriptovaliutą gali būti rizikingas ir gali sukelti finansinių nuostolių. Pateikiame penkis pagrindinius patarimus, kaip saugiau pirkti ir parduoti kriptovaliutas.
1. DYOR
Santrumpa DYOR reiškia „do your own research“ (atlik savo tyrimą). Prieš investuojant į bet kokią kriptovaliutą, svarbu žinoti blokų grandinės technologijos pagrindus, pvz., skirtingus kriptovaliutų tipus ir rinkos dinamiką.
Gerai yra pradėti nuo knygų, tinklaraščių, tinklalaidžių ir internetinių kursų. Norėdami priimti pagrįstus sprendimus, taip pat turėtumėte sužinoti apie įvairių kriptovaliutų projektus, komandas ir technologijas.
2. Pradėkite nuo mažų sumų ir diversifikuokite
Kriptovaliutų rinka gali būti nepastovi ir nenuspėjama, ypač kai kalbama apie mažiau populiarias virtualiąsias monetas. Todėl išmintinga pradėti nuo mažų investicijų, kurios nepakenks jūsų kišenei. Šis metodas leidžia įgyti patirties ir geriau suprasti rinkos tendencijas, nerizikuojant patirti didelių finansinių nuostolių.
Diversifikavimas taip pat gali būti naudinga investuojant į kriptovaliutas. Užuot sutelkę dėmesį į vieną kriptovaliutą, investuodami į skirtingas kriptovaliutas, galite sumažinti bendrą riziką ir padidinti ilgalaikio aktyvų augimo galimybes.
3. Likite įsitraukę
Kadangi kriptovaliutų aplinka nuolat kinta, reikia sekti naujienas, technologijų pažangą ir reguliavimo atnaujinimus, kad galėtumėte laiku priimti sprendimus. Prisijungimas prie kriptovaliutų bendruomenės – puikus būdas tai padaryti.
4. Pasirinkite patikimą kriptovaliutų biržą
Svarbiausias saugumo priemonių prioritetas turėtų būti gerai žinomos ir saugios kriptovaliutų biržos pasirinkimas kriptovaliutų investicijoms. Tinkamą kriptovaliutų biržą galite rasti išanalizavę įvairias parinktis ir palyginę jų mokesčius, klientų aptarnavimą, sąsają ir siūlomas kriptovaliutas.
5. Praktikuokite rizikos valdymą
Prieš investuojant į bet kokią kriptovaliutą, būtina įdiegti kai kuriuos rizikos valdymo metodus. Pavyzdžiui, investuotojai turėtų investuoti tik tai, ką gali sau leisti prarasti. Be to, gali būti ypač naudinga nustatyti nuostolių stabdymo užsakymus, siekiant apriboti galimus nuostolius, ir iš anksto nustatytą pelno lygį, siekiant užtikrinti pelną.
Išvada
Kriptovaliutų ekosistema yra revoliucinis požiūris į finansus ir technologijas. Tačiau kriptovaliutos ateitis priklauso nuo to, kam pateikiate klausimą.
Vieni mano, kad bitkoinas pakeis auksą ir sutrikdys esamą finansų sistemą, kiti teigia, kad kriptovaliuta visada liks antrine sistema ir nišine rinka. Taip pat yra manančių, kad Ethereum taps decentralizuotu kompiuteriu, kuris bus naujojo interneto pagrindas.
Nors yra daug galimų baigčių, dabar tiesiog per anksti nustatyti, kas nutiks net po metų. Visgi negalime paneigti jau dabar matomo kriptovaliutų poveikio įvairioms pramonės šakoms, kuris, tikėtina, artimiausiais metais dar labiau stiprės.
Papildoma literatūra
Atsakomybės atsisakymas ir įspėjimas apie riziką: šis turinys jums pateikiamas „toks, koks yra“ tik bendro informavimo ir švietimo tikslais ir nesuteikia jokios garantijos bei nieko neteigia. Šis tekstas neturėtų būti suprantamas kaip finansinis patarimas, taip pat nesiekiama rekomenduoti įsigyti kokį nors konkretų produktą ar paslaugą. Turėtumėte patys kreiptis patarimo į atitinkamus profesionalius patarėjus. Jei straipsnį pateikė trečiosios šalies bendraautorius, atkreipkite dėmesį, kad išsakytos nuomonės priklauso trečiosios šalies bendraautoriui ir nebūtinai atspindi Binance Academy nuomonę. Daugiau informacijos rasite perskaitę visą atsakomybės atsisakymą čia. Skaitmeninių išteklių kainos gali būti nepastovios. Jūsų investicijos vertė gali sumažėti arba padidėti, o investuotos sumos galite ir neatgauti. Tik jūs esate atsakingas už savo investicinius sprendimus, o Binance Academy nėra atsakinga už jokius jūsų patirtus nuostolius. Ši medžiaga neturėtų būti suprantama kaip finansinis, teisinis ar profesionalo patarimas. Jei reikia daugiau informacijos žr. mūsų naudojimo sąlygas ir įspėjimą dėl rizikos.