Pagrindiniai pranašumai
Didžioji depresija buvo pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi 1929 m. ir tęsusis iki XX a. 4-ojo dešimtmečio. Ji lėmė didelį užimtumo, pramonės produkcijos ir gyvenimo lygio standartų sumažėjimą visame pasaulyje.
Krizė prasidėjo nuo 1929 m. akcijų rinkos žlugimo, o ją pablogino bankų bankrotai, sumažėjusi prekyba ir mažėjanti paklausa iš vartotojų.
Vyriausybės intervencijos, tokios kaip naujasis kursas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Antrojo pasaulinio karo gamybos pastangos, prisidėjo prie galutinio atsigavimo.
Didžioji depresija turėjo įtakos ekonomikos politikos formavimui ir saugos tinklų, skirtų ateities kartoms, kūrimui.
Įvadas
Didžioji depresija laikoma vienu svarbiausių įvykių ekonomikos istorijoje. Pasižymėjusi didelės apimties darbo vietų praradimu, verslų žlugimu ir milijonų žmonių gyvenimo kokybės pablogėjimu, ji pakeitė vyriausybių ir visuomenės požiūrį į ekonominį stabilumą ir politikos formavimą. Didžiosios depresijos supratimas ne tik nušviečia svarbų praeities laikotarpį, bet ir padeda sužinoti apie priemones, kurių imtasi siekiant išvengti panašių krizių ateityje.
Kas sukėlė Didžiąją depresiją?
Didžioji depresija neturėjo vienos priežasties, o greičiau kilo iš kelių veiksnių derinio. Peržvelkime pagrindinius.
1929 m. akcijų rinkos žlugimas
Ekonominis nuosmukis Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo 1929 m. spalio mėn. įvykusiu akcijų rinkos žlugimu, dažnai vadinamu „Juoduoju antradieniu“. Visą dešimtmetį akcijų rinkoje siautėjo spekuliacijos, dėl kurių buvo dirbtinai išpūsti vertinimai.
Kai investuotojai prarado pasitikėjimą ir akcijų kainos pradėjo kristi, tai turėjo kaskadinį efektą. Milijonai amerikiečių (daugelis jų investavo skolintais pinigais) per naktį prarado savo santaupas, smunkant akcijų rinkai.
Bankų sistemos griūtys
Kilus panikai, iš daugybės bankų pasitraukė investuotojai ir bankai bankrutavo. Žmonės, praradę santaupas, turėjo vis mažiau ką išleisti, o tai dar labiau lėtino ekonominę veiklą.
Panika netrukus išplito už Volstrito ribų. Bankų bankrotai nubangavo per Jungtines Amerikos Valstijas, indėlininkams masiškai bandant atsiimti savo pinigus. Kadangi taupytojų apsaugai skirtų draudimų ar reglamentų buvo mažai, vieno banko žlugimas dažnai reikšdavo ištisų bendruomenių prarastas gyvenimo santaupas. Bankams žlungant, kredito linijos išseko ir paveikė visus ekonomikos sektorius.
Tarptautinės prekybos nuosmukis
Nors krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, jos padariniai buvo juntami visame pasaulyje. Daugelis Europos ekonomikų, jau susilpnėjusių dėl Pirmojo pasaulinio karo išlaidų, susidūrė su mažėjančiomis eksporto rinkomis.
Vyriausybės sukūrė naujus tarifus ir apsaugos barjerus, tokius kaip 1930 m. Amerikos Smoot-Hawley tarifų įstatymas, tikėdamosi apsaugoti vidaus pramonę. Deja, ši politika paskatino atsakomąsias priemones užsienyje, dėl kurių smarkiai smuko pasaulinė prekyba.
Sumažėjo vartotojų išlaidos ir investicijos
Didėjant nedarbui ir neapibrėžtumui, asmenys ir įmonės mažina išlaidas ir investicijas, sukurdami mažėjančios paklausos ir tolesnių atleidimų iš darbo ciklą. Ekonominė krizė tapo save pastiprinanti ir nepaliekanti daug erdvės organiškam atsigavimui.
Pasaulinis poveikis ir žmogiškieji kaštai
Didžiosios depresijos padariniai buvo jaučiami visame pasaulyje, o industrializuotos Šiaurės Amerikos, Europos ir kitos šalys patyrė didelį ekonominį nuosmukį.
Nedarbas ir skurdas
Kai kuriose šalyse nedarbas siekė net 25 %. Daugelis žmonių neteko darbo, o ištisos šeimos sunkiai įstengė įsigyti būtiniausių dalykų. Išaugo benamystė, o miestų centruose tapo įprastos sriubos virtuvės ir eilės prie duonos.
Įmonių uždarymas
Bankrutavo tūkstančiai verslų – nuo mažų vietinių parduotuvių iki pramonės gigantų. Smarkiai susitraukus paklausai, populiarūs pramonės ar žemės ūkio produktų gamintojai ir finansų įmonės buvo priverstos užsidaryti. Gamybos nuosmukis atsiliepė tiekimo grandinėms ir ištisoms bendruomenėms.
Socialiniai ir politiniai pokyčiai
Dėl didelio ekonominio sunkmečio kilo socialiniai neramumai ir vyko politiniai pokyčiai. Kai kuriose šalyse ekonominis nestabilumas tapo politinio ekstremizmo židiniu ir lėmė vadovybės bei vyriausybės ideologijos pokyčius. Demokratinės šalys vykdė reformas, o kitose kilo autoritariniai judėjimai.
Kelias į atsigavimą
Kelias į atsigavimą po Didžiosios depresijos buvo ilgas ir netolygus. Vieno sprendimo nepakako. Ekonomikos varikliams atgaivinti prireikė novatoriškos politikos ir nepaprastų pasaulinio konflikto aplinkybių derinio.
Vyriausybės programos
Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ėmėsi ambicingos ekonominės pagalbos ir reformų programos, vadinamos naujuoju kursu. Šiomis priemonėmis buvo siekiama sukurti darbo vietų, skatinti paklausą ir atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi.
Iniciatyvos apėmė įvairias veiklas – nuo viešųjų darbų projektų iki reguliavimo institucijų, prižiūrinčių bankus ir akcijų rinką, – įsteigimo. Šiuo laikotarpiu daugelis išsivysčiusių šalių pristatė savo nedarbo draudimo, pensijų planų ir kitų socialinės paramos išmokų versijas.
Antrojo pasaulinio karo poveikis
Antrojo pasaulinio karo pradžia paskatino vyriausybes investuoti išteklius į pramonę ir infrastruktūrą. Tai padėjo paskatinti gamybą ir darbo vietų kūrimą ir suvaidino svarbų vaidmenį stabdant ekonomikos nuosmukį daugelyje šalių.
Ilgalaikis poveikis ir išmoktos pamokos
Didžioji depresija turėjo ilgalaikę įtaką tiek ekonominei minčiai, tiek vyriausybės politikai. Reaguodamos į krizę, reguliavimo institucijos įdiegė svarbias reformas ir apsaugos tinklus, įskaitant indėlių draudimą, vertybinių popierių reguliavimą ir socialinės apsaugos programas.
Kitaip tariant, politikos formuotojai sukūrė labiau intervencinį metodą, kai vyriausybės prisiima didesnę atsakomybę už ekonomikos valdymą, bankų stabilumo užtikrinimą ir socialinės apsaugos tinklo teikimą krizės metu.
Baigiamosios mintys
Žvelgiant atgal, Didžioji depresija yra svarbus priminimas, kokia trapi gali būti pasaulio ekonomika. Nors nuo 1930-ųjų daug kas pasikeitė, tuo laikmečiu išmoktos pamokos vis dar daro įtaką tam, kaip lyderiai ir ekspertai sprendžia šiandienos iššūkius.
Papildoma literatūra
Atsakomybės atsisakymas: šis turinys jums pateikiamas „toks, koks yra“ tik bendro informavimo ir švietimo tikslais, jis nesuteikia jokios garantijos ir nieko neteigia. Šis tekstas neturėtų būti suprantamas kaip finansinis, teisinis ar kitoks patarimas, taip pat nesiekiama rekomenduoti įsigyti kokį nors konkretų produktą ar paslaugą. Turėtumėte patys kreiptis patarimo į atitinkamus profesionalius konsultantus. Šiame straipsnyje paminėti produktai jūsų regione gali būti neprieinami. Jei straipsnį pateikė trečiosios šalies bendraautoris, atkreipkite dėmesį, kad išsakytos nuomonės priklauso trečiosios šalies bendraautoriui ir nebūtinai atspindi Binance Academy nuomonę. Daugiau informacijos rasite perskaitę visą atsakomybės atsisakymą. Skaitmeninių išteklių kainos gali būti nepastovios. Jūsų investicijos vertė gali sumažėti arba padidėti, o investuotos sumos galite ir neatgauti. Tik jūs esate atsakingi už savo investicinius sprendimus, o Binance Academy nėra atsakinga už jokius jūsų patirtus nuostolius. Ši medžiaga neturėtų būti suprantama kaip finansinis, teisinis ar profesionalo patarimas. Jei reikia daugiau informacijos, žr. mūsų naudojimo sąlygas ir įspėjimą dėl rizikos.