Trumpai tariant, algoritmas yra veiksmų rinkinys, apibrėžiantis veiksmų seką. Jis taip pat gali būti apibūdinamas kaip komandų rinkinys, skirtas konkrečiam tikslui pasiekti arba konkrečiai problemai išspręsti. Algoritmai daugiausia naudojami ir tiriami matematikos ir informatikos srityse, tačiau gali būti susiję ir su kitais kontekstais, pavyzdžiui, biologiniais neuroniniais tinklais ir elektroniniais įrenginiais.
Informatikos moksle algoritmas susideda iš vienareikšmių instrukcijų, pagal kurias kompiuterinės programos atlieka įvairias užduotis, sekos. Algoritmai gali būti skirti atlikti paprastą veiksmą, pvz., atimti du skaičius, arba sudėtingesnes operacijas, pvz., rasti geriausią maršrutą tarp dviejų ar daugiau geografinių vietų. Kompiuteriniai algoritmai yra labai naudingi atliekant įvairias užduotis, tokias kaip skaičiavimai, duomenų apdorojimas ir net sprendimų priėmimas.
Kiekvienas algoritmas yra sudarytas iš fiksuoto pradžios ir pabaigos taško, kurie sukuria išvestis pagal įvestis ir iš anksto nustatytus veiksmus. Norint atlikti sudėtingesnes užduotis, galima derinti kelis algoritmus, tačiau didesniam sudėtingumui taip pat reikia daugiau skaičiavimo išteklių.
Algoritmus galima išmatuoti pagal jų teisingumą ir efektyvumą. Teisingumas reiškia algoritmo tikslumą ir tai, ar jis gali išspręsti tam tikrą problemą. Efektyvumas yra susijęs su išteklių kiekiu ir laiku, kurio algoritmui reikia konkrečiai užduočiai atlikti. Daugelis kompiuterių mokslininkų naudoja matematinės analizės metodą, žinomą kaip asimptotika, norėdami palyginti skirtingus algoritmus, neatsižvelgiant į programavimo kalbą ar aparatinę įrangą, kuria jie naudojasi.