Atominių apsikeitimo sandorių paaiškinimas
Pradžia
Straipsniai
Atominių apsikeitimo sandorių paaiškinimas

Atominių apsikeitimo sandorių paaiškinimas

Paskelbta Jul 1, 2019Naujinta Dec 11, 2023
6m

Kas yra atominiai apsikeitimo sandoriai?

Atominiai apsikeitimo sandoriai yra metodas, leidžiantis greitai apsikeisti dviem skirtingomis kriptovaliutomis, veikiančiomis skirtinguose blokų grandinės tinkluose. Toks procesas (dar vadinamas atomine kryžminės grandinės prekyba) yra pagrįstas išmaniaisiais sandoriais – jis leidžia vartotojams prekiauti monetomis tiesiai iš savo asmeninės kriptovaliutos piniginės. Tad atominiai apsikeitimo sandoriai iš esmės yra betarpiška prekyba per skirtingas blokų grandines.

Nepaisant to, kad tai inovatyvus metodas, apie kryžminės grandinės prekybos idėją diskutuojama jau daug metų. Tikriausiai pirmasis dar 2013 m. aprašęs visą atominių apsikeitimo sandorių protokolą buvo Tieras Nolanas. Tačiau 2012 m. Danielis Larimeris pristatė be abipusio šalių pasitikėjimo vykdomų mainų protokolą, pavadintą P2PTradeX, – kai kurie žmonės būtent jį ir laiko atominių apsikeitimo sandorių prototipu.

Vėlesniais metais su atominių apsikeitimo sandorių protokolais pradėjo eksperimentuoti daugelis kūrėjų. Kaip matyti iš turimų duomenų, šiame procese svarbų vaidmenį atliko bitkoino, litekoino, komodo ir dekredo bendruomenės.

Panašu, kad pirmieji betarpiški atominiai apsikeitimo sandoriai pradėjo vykti 2014 m. Tačiau plačiajai visuomenei šis metodas tapo plačiai žinomas tik 2017 m. – daugiausia dėl sėkmingų LTC/BTC ir DCR/LTC mainų.


Kaip veikia atominiai apsikeitimo sandoriai?

Atominių apsikeitimo sandorių protokolai yra sukurti taip, kad nė viena iš dalyvaujančių šalių negalėtų sukčiauti. Kad suprastumėte, kaip jie veikia, įsivaizduokite, kad Alisa nori iškeisti savo litekoino (LTC) monetas į Bobo turimus bitkoinus (BTC).

Pirma, Alisa deponuoja savo LTC sandorio adresu, kuris veikia kaip seifas. Sukūrusi šį seifą, Alisa taip pat sugeneruoja raktą, kuris leidžia šį seifą atverti. Tada ji perduoda šio rakto kriptografinės maišos kodą Bobui. Turėkite galvoje, kad Bobas dar neturi prieigos prie šių LTC, nes jis turi tik rakto maišos kodą, bet ne patį raktą.

Tada Bobas panaudoja Alisos perduotą maišos kodą, kad sukurtų kitą saugaus sandorio adresą, kuriuo deponuoja savo BTC. Norėdama gauti BTC Alisa turi panaudoti tą patį raktą – tai padarius, šis raktas atskleidžiamas Bobui (pasitelkiant specialią funkciją, vadinamą maišos užraktu (angl. „hashlock“). Tai reiškia, kad Alisai pasiėmus BTC Bobas gali pasiimti LTC – ir apsikeitimo sandoris užbaigiamas.

Terminas „atominis“ susijęs su tuo, kad šie sandoriai turi įvykti iki galo arba neįvykti visai. Jei kuri nors iš šalių pasiduoda ar nepadaro to, ką turėjo padaryti, sandoris atšaukiamas, o lėšos automatiškai grąžinamos jų savininkams.

Atominiai apsikeitimo sandoriai gali įvykti dviem skirtingais būdais: grandinėje ir už grandinės ribų. Grandininiai atominiai apsikeitimo sandoriai vyksta kurios nors iš valiutų tinkle (šiuo atveju – bitkoino arba litekoino blokų grandinėje). O užgrandininiai atominiai apsikeitimo sandoriai vyksta antriniame sluoksnyje. Tokio tipo atominiai apsikeitimo sandoriai paprastai grindžiami dvikrypčiais mokėjimo kanalais, panašiais į tuos, kurie naudojami Lightning Network.

Kalbant techniniais terminais, dauguma šių be abipusio šalių pasitikėjimo vykdomos prekybos sistemų yra pagrįstos išmaniaisiais sandoriais, kuriems naudojami keli parašai ir maišos terminuotieji sandoriai (angl. „Hash Timelock Contracts“, HTLC).


Maišos terminuotieji sandoriai (HTLC)

Maišos terminuotieji sandoriai (HTLC) yra ne tik svarbi bitkoino Lightning Network dalis, bet ir vienas iš pagrindinių komponentų, dėl kurių atominiai apsikeitimo sandoriai yra įmanomi. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, jie yra pagrįsti dviem pagrindinėmis funkcijomis: maišos užraktu ir terminu.

Maišos užraktas neleidžia pervesti lėšų, kol neatskleidžiama atitinkama duomenų dalis (ankstesniame pavyzdyje tai būtų Alisos raktas). Terminas yra funkcija, užtikrinanti, kad sandorį būtų galima įvykdyti tik per iš anksto nustatytą laikotarpį. Todėl naudojant HTLC pasitikėjimas kita šalimi nėra būtinas, nes HTLC yra tam tikras taisyklių rinkinys, neleidžiantis atominių apsikeitimo sandorių įvykdyti tik iš dalies.


Privalumai

Didžiausi atominių apsikeitimo sandorių privalumai yra susiję su jų decentralizuotu pobūdžiu. Panaikinus centralizuotos biržos ar bet kokio kito tarpininko poreikį kryžminių grandinių apsikeitimo sandorius gali atlikti dvi (ar daugiau) šalių net ir nebūtinai viena kita pasitikėdamos. Be to, tai padidina saugumo lygį, nes vartotojams nereikia perduoti savo lėšų centralizuotai biržai ar trečiajai šaliai. Vietoje to mainai gali vykti tiesiai iš vieno vartotojo asmeninės piniginės į kito vartotojo asmeninę piniginę.

Tokia betarpiškos prekybos forma taip pat pasižymi daug mažesnėmis veiklos sąnaudomis, nes prekybos mokesčiai yra labai maži arba jų visai nėra. Galiausiai atominiai apsikeitimo sandoriai sudaro sąlygas vykdyti sandorius labai greitai ir užtikrina didesnį sąveikumą. Kitaip tariant, altkoinus galima keisti tiesiogiai, nenaudojant bitkoinų ar eterių kaip tarpinės virtualiosios monetos.


Apribojimai

Kad atominis apsikeitimo sandoris įvyktų, turi būti išpildyta keletas sąlygų – tikėtina, kad jos gali būti pakankama kliūtis plačiam šio metodo pritaikymui. Pavyzdžiui, norint atlikti atominį apsikeitimo sandorį, abi kriptovaliutos turi būti pagrįstos blokų grandinėmis, turinčiomis tą patį maišos algoritmą (pvz., SHA-256 bitkoino atveju). Be to, jos turi būti suderinamos su HTLC ir kitais programuojamais funkcionalumais.

Negana to, atominiai apsikeitimo sandoriai kelia klausimų dėl vartotojų privatumo. Taip yra todėl, kad grandinėje vykdomi apsikeitimo sandoriai ir operacijos gali būti greitai atsekti naudojant blokų grandinės naršyklę, todėl galima lengvai susieti adresus. Trumpalaikis šios problemos sprendimas yra naudoti į privatumą orientuotas kriptovaliutas ir taip sumažinti pažeidžiamumą. Tačiau daugelis kūrėjų eksperimentuoja atominiuose apsikeitimo sandoriuose naudodami skaitmeninius parašus, kurie turėtų būti patikimesnis sprendimas.


Kodėl jie yra svarbūs?

Atominiai apsikeitimo sandoriai turi didelį potencialą patobulinti kriptovaliutų erdvę, tik dar turi būti išbandyti platesniu mastu. Kryžminės grandinės prekyba gali ilgainiui išspręsti daugelį problemų, kylančių daugumai centralizuotų biržų. Nors šios biržos iki šiol sugebėjo palaikyti kriptovaliutų sistemas, dėl jų kyla tam tikrų probleminių klausimų. Toliau nurodytos kai kurios problemos, susijusios su jomis.

  • Didesnis pažeidžiamumas. Laikant daug vertingų iÅ¡teklių vienoje vietoje jie tampa pažeidžiamesni įsilaužimams, o centralizuotos biržos yra pirminiai skaitmeninių vagysčių taikiniai.

  • Netinkamas lėšų valdymas ir žmogiÅ¡kosios klaidos. Centralizuotas biržas valdo žmonės. Jei svarbias pareigas einantys asmenys pridaro klaidų arba vadovai netinkamai valdo biržos veiklą, vartotojų lėšoms gali iÅ¡kilti pavojus.

  • Didesnės veiklos sąnaudos. Centralizuotose biržose taikomi didesni išėmimo ir prekybos mokesčiai.

  • Neefektyvumas prekybai vykstant didesnėmis apimtimis. Kai rinkos aktyvumas tampa per didelis, centralizuotos biržos dažnai nesugeba susidoroti su padidėjusia prekybos operacijų paklausa, dėl to sistema sulėtėja arba iÅ¡sijungia.

  • Reguliavimas. Daugumoje Å¡alių kriptovaliutų reguliavimas toli gražu nėra idealus. IÅ¡lieka daug susirÅ«pinimą keliančių klausimų dėl valdžios institucijų pritarimo ir valdymo.


Baigiamosios mintys

Nors atominiai apsikeitimo sandoriai vis dar yra gana nauji ir neabejotinai susiduria su tam tikrais apribojimais, ši technologija lemia reikšmingus pokyčius, susijusius su blokų grandinės sąveikumu ir kryžminės grandinės prekybos galimybėmis. Iš esmės šis metodas turi didelį potencialą paveikti kriptovaliutų sektoriaus augimą ir atverti naujas decentralizavimo ir betarpiško pinigų pervedimo galimybes. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje atominiai apsikeitimo sandoriai bus naudojami vis dažniau, ypač decentralizuotose biržose.