Nakamoto sutarimas
Nakamoto sutarimas yra protokolas, naudojamas
blokų grandinės tinkluose, siekiant susitarti dėl blokų grandinės būsenos be centrinės valdžios. Jis užtikrina, kad visi tinklo dalyviai susitartų dėl vienos blokų grandinės versijos, išlaikant jos vientisumą ir užkertant kelią tokioms problemoms kaip
dvigubos išlaidos ir
51 % atakos. Šis sutarimo mechanizmas pavadintas
Satoshi Nakamoto slapyvardžiu pasirašiusio
bitkoino kūrėjo vardu.
Proof-of-Work (PoW)
Proof-of-Work yra pagrindinis Nakamoto sutarimo elementas. Jis apima sudėtingų matematinių problemų sprendimą, siekiant pridėti naujų blokų į blokų grandinę.
Kasėjai naudoja skaičiavimo galią, kad išspręstų šias problemas, o pirmasis jas išsprendęs prideda kitą bloką ir gauna
bloko atlygį.
Blokų kūrimo sunkumas
Kasybos matematinių problemų
sunkumas koreguojamas automatiškai. Tai užtikrina, kad nauji blokai būtų pridedami pastoviu greičiu, paprastai kas 10 minučių bitkoino atveju. Jei prisijungia daugiau kasėjų ir suteikiama daugiau skaičiavimo galios (
maišos greičio), sunkumas padeda išlaikyti bloko kūrimo greitį.
Bloko atlygiai ir paskatos
Kasėjams už pastangas atlyginama naujai sukurtais bitkoinais ir uždarbiu iš
sandorių mokesčių. Šios paskatos skatina kasėjus savo skaičiavimo galia prisidėti prie tinklo ir užtikrinti nuolatinį jo veikimą ir saugumą.
Decentralizacija
Nakamoto sutarimas veikia be centrinės valdžios. Jis pagrįstas decentralizuotu kasėjų ir
mazgų tinklu, pasklidusiu visame pasaulyje. Šis decentralizavimas yra labai svarbus blokų grandinės saugumui ir atsparumui.
Sandorio perdavimas: kai vartotojas nori atlikti sandorį, jis perduoda jį tinklui. Kompiuterio mazgai tinkle paima šį sandorį ir patikrina jo galiojimą.
Sandorio patvirtinimas: mazgai tikrina sandorį, kad įsitikintų, jog jis atitinka tinklo taisykles ir vartotojas turi pakankamai balanso. Patvirtinus sandorį galima įtraukti į bloką.
Įtraukimas į bloką: kasėjai renka patvirtintus sandorius ir sugrupuoja juos į bloką. Tada jie pradeda spręsti su tuo bloku susietą Proof-of-Work problemą.
Proof-of-Work sprendimas: kasėjai varžosi, kad išspręstų matematinę problemą (
maišą). Pirmasis ją išsprendęs kasėjas perduoda savo sprendimą į tinklą.
Bloko pridėjimas: kiti mazgai patvirtina kasėjo sprendimą. Jei jis teisingas, naujas blokas pridedamas į blokų grandinę. Šis blokas tampa naujausiu grandinės įrašu, o kasėjai pradeda darbą su kitu bloku.
Grandinės tęstinumas: blokų grandinė laikui bėgant auga, o kiekvienas blokas yra susietas su ankstesniu per kriptografiją. Taip sukuriama saugi ir nuo klastojimo apsaugota blokų grandinė.
Aplinka be abipusio šalių pasitikėjimo: Nakamoto sutarimas leidžia dalyviams sudaryti sandorius be pasitikėjimo vienas kitu ar centrine institucija. Protokolas užtikrina, kad būtų patvirtinami tik galiojantys sandoriai.
Sauga: dėl Proof-of-Work, sunkumo reguliavimo ir decentralizavimo derinio tinklas yra labai saugus. Jis atsparus atakoms ir duomenų klastojimui.
Skaidrumas: blokų grandinė yra viešas registras, todėl visi sandoriai yra matomi visiems. Toks skaidrumas užtikrina sistemos patikimumą ir leidžia bet kam tvirtinti sandorius.
Finansinė įtrauktis: kiekvienas, turintis prieigą prie interneto, gali dalyvauti tinkle. Taip skatinama finansinė įtrauktis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Nakamoto sutarimas yra novatoriškas išradimas, įgalinantis saugius, decentralizuotus blokų grandinės tinklus be abipusio šalių pasitikėjimo. Tai puikus matematikos, kriptografijos ir informatikos derinys, kurį sukūrė Satoshi Nakamoto, siekdamas išspręsti dvigubų išlaidų ir kitas problemas, kurios anksčiau kamavo decentralizuotus finansinius tinklus.